Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 27, 12:58

Derybos dėl lūkesčių ir galimybių: ar iš Madrido Lietuva parsiveš NATO brigadą?

Seimo koridoriuose, kuriuose vienybės pastarosiomis savaitėmis tenka ieškoti su žiburiu, sąjungininkų brigados Lietuvoje klausimas tampa dar vienu būdu rinkti politinius taškus. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride dėl to bus priimtas sprendimas, tačiau jis gali ir nebūti toks, kokio tikisi reikalaujantys aljanso karių „čia ir dabar“ – nors pajėgumai bus stiprinami, tačiau brigada nebūtinai bus Lietuvoje ir, greičiausiai, ne iškart.
NATO karinės pratybos Tik prenumeratoriams
NATO karinės pratybos / AP/„Scanpix“ nuotr.

Dešimtmečių įvykis

Paskutinėmis birželio dienomis Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą daugelis analitikų ir politikų vadina svarbiausiu per pastaruosius dešimtmečius.

Didžiausiame Ispanijos parodų centre IFEMA šią savaitę bus priimta naujoji Strateginė koncepcija – antras svarbiausias NATO dokumentas, nekeistas jau 12 metų. Taip pat bus svarstoma Suomijos ir Švedijos narystė aljanse, priimami sprendimai dėl naujų pajėgumų bei pozicijos dėl Rusijos ir Kinijos grėsmių įvertinimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO lyderiai susirinko Briuselyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO lyderiai susirinko Briuselyje

Rytinio aljanso flango valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, į Madridą atvažiuoja tikėdamosis didesnio NATO buvimo regione, naujų gynybos planų ir perėjimo iš atgrasymo politikos į priešakinę gynybą – to reikia, kad būtų pasiruošta atremti išaugusią Rusijos grėsmę, sako politikai ir gynybos analitikai.

Prašymus didinti šiuo metu veikiančias bataliono dydžio priešakines sąjungininkų kovines grupes iki brigadų išsakė visos Baltijos valstybės ir Lenkija.

Norai ir lūkesčiai

Vis dėlto vien tik valstybių noro tam neužtenka – norint daugiau karių regione reikia ne tik, kad kas nors galėtų jų atsiųsti, bet ir kad būtų galima juos priimti.

Kol kas, daugiausiai dvišalių derybų dėka, Lietuvai pavyko susitarti su Vokietija dėl brigados, kuri būtų priskirta tik Lietuvos gynybai, tačiau didžiąją dalį laiko leistų gimtojoje šalyje ir būtų pasiruošusi atvykti kilus pavojui.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pratybos „Geležinis vilkas“
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pratybos „Geležinis vilkas“

Dalis politikų Lietuvoje teigia, kad nereikėtų pasitenkinti tokiu pasiūlymu, ir tvirtina, kad būtina siekti, jog brigada kuo greičiau atsirastų Lietuvoje. Tuo metu kiti primena apie realias abipuses galimybes ir ragina į diskusijas įnešti daugiau realizmo nei politinių taškų rinkimo.

Nors Lietuva dar nėra pasiruošusi priimti sąjungininkų brigados, kuri dar ir nėra net suformuota, o bendros pozicijos nėra nei pačiame aljanse, nei atskirose valstybėse, tačiau politikai jau bado pirštais vieni į kitus, ieškodami atsakingųjų už tai, kad sąjungininkų kariai čia būtų.

Birželio pradžioje siekiui didinti Lietuvoje veikiantį NATO priešakinių pajėgų batalioną bent jau iki brigados pritarė ir Valstybės gynimo taryba, o netrukus Vokietija paskelbė, kad yra pasiruošusi kurti „stiprią brigadą“, kuri būtų priskirta Lietuvai ir galėtų atvykti į šalį itin greitai.

NATO nuotr./NATO pajėgumai rytiniame flange
NATO nuotr./NATO pajėgumai rytiniame flange

Vokietijos galimybių ribos

Vis dėlto, Berlyne brigados ant medžių neauga, o dešimtmečius tinkamai neaprūpinta Vokietijos kariuomenė susiduria su technikos, amunicijos ir personalo trūkumu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min