– Europos Sąjungos institucijos sutarė iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti rusiškų gamtinių dujų importą. Kodėl toks sprendimas – kam dar dvejus metus finansuoti Rusiją?
– 2022 metais Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų buvo 45 proc., šiai dienai tebeturime 12 proc. priklausomybę. Per metus Europa maloniai sumoka Rusijai arti 15 milijardų eurų. Rusija juos priima ir panaudoja kare prieš Ukrainą.
Bet net ir tokiam sprendimui buvo didžiulio pasipriešinimo. Šiai dienai penkios Europos Sąjungos valstybės importuoja suskystintas dujas iš Rusijos – tai Belgija, Nyderlandai, Ispanija, Italija ir Prancūzija. Tai daro ir dėl esančių kontraktų, ir galbūt dėl palankesnių kainų.
Dar turime Vengriją ir dalinai Slovakiją, kuri dujotiekiais gauna dujas.
Buvo noro iš kai kurių valstybių narių tiesiog į įvairias puses žingsniuojant tęsti ir tęsti. Galų gale Taryba (valstybių narių atstovai) atėjo su vienu pasiūlymu, Europos Parlamentas – su griežtesniu pasiūlymu, ir mums pavyko galų gale šiame trialoge (Komisijos, Tarybos ir Parlamento derybose) priimti keletą svarbių dalykų – priklausomai nuo to, ilgalaikiai ar trumpalaikiai kontraktai, terminai yra 2026 arba 2027 metai.
Suprasti akimirksniu
- Trumpalaikėms sutartims, sudarytoms iki šių metų birželio 17 d., draudimas bus taikomas nuo 2026 m. balandžio 25 d. suskystintoms gamtinėms dujoms ir nuo 2026 m. birželio 17 d. dujotiekių dujoms. Ilgalaikės sutartys, sudarytos iki birželio 17 d., bus nutrauktos 2027 m. pradžioje ir 2026 m. spalio pradžioje, o ES narėms, kurioms sunku pasiekti reikiamą saugojimo lygį, galimas vieno mėnesio pratęsimas.
Tačiau kai kurios valstybės norėjo nukelti terminus į 2028-uosius metus.
– Kokios?
– Vengrai, slovakai.
Man vis dar kelia susirūpinimą, kad nėra bendro sprendimo dėl rusiškos naftos. Europos Komisija žada pasiūlymą pateikti 2026-ųjų metų pradžioje.
Bet vis tiek turiu pasakyti – net ir toks kompromisinis sprendimas yra labai nemaloni žinia Rusijos pusei.
– Kiek yra realu, kad net ir šie susitarimai nebus įgyvendinti, jei Donaldas Trumpas primes savo požiūrį į taiką Ukrainoje? Užkulisiuose juk kalbama apie energetinius interesus, ryšius su Rusija, dalyvavimą net ir „Nord Stream“ atnaujinime.
– Labai taiklus klausimas. Šiame susitarime yra vadinamoji grįžimo nuoroda.
Ji numato, kad dėl energetinio saugumo, tarkim, atsiradus ypatingam dujų stygiui, galima sugrįžti (prie rusiškų dujų). Iš ES tarybos buvo noro nužeminti slenkstį. Kai kurios valstybės sako – taikos pasirašymas su Ukraina turėtų būti pagrindinė sąlyga Europai grįžti prie to įprasto biznio su rusais, ypatingai energetikos srityje. To pavyko išvengti – ypatingai dėl Europos Parlamento griežtesnės pozicijos.
Dabar nurodyta keletas sąlygų: turi būti įrodoma, kad nėra alternatyvos, dėl to turi kreiptis ne viena, o kelios valstybės, o Komisija turi pagrįsti atitinkamą sprendimą.
Visgi strateginė grėsmė grįžimui prie Rusijos energetikos šaltinių neišnyko.
Pamatysite, kokias diskusijas mes turėsime, jeigu palaipsniui mes artėsime prie, duok Dieve, pagrįsto taikos susitarimo, subalansuoto taikos susitarimo su Rusija dėl Ukrainos.
– Bus daug norinčių, kad susitarimo dalimi būtų ir rusiškos energetikos importas – ir ne tik Maskvoj, bet ir Europos Sąjungoje?
– Žinoma, kad taip.
– Pereikime dar prie vienos temos, kur apie sprendimus kalbėti nėra pagrindo, nes yra tiesiog daug pasiūlymų ir daug sakymų „ne“ – tai Rusijos iššaldyto turto panaudojimas suteikti finansinę paramą Ukrainai.
Kitų metų pavasarį Ukrainos iždas gali išsekti, jiems reikia pinigų ir kariuomenei, ir viešosioms paslaugoms teikti. Bet Belgija dabar yra pagrindinis kliuvinys, ji blokuoja galimybę panaudoti įšaldytas lėšas paskolai Ukrainai. Kokia yra situacija ir kokios jūsų prognozės?
– Mano paties ir Europos Sąjungos gėdai, artėja ketvirtosios karo metinės, o mes toliau murkdomės diskusijose dėl užšaldyto Rusijos valstybinio turto
Europos Komisijos siūlo 210 milijardų eurų laikyti užšaldytais Rusijos valstybės aktyvais, kuriuos siūloma panaudoti per tą vadinamą reparacinę paskolą. Iš 210 milijardų 185 milijardai glaudžiasi jaukiuose Belgijos „Euroclear“ specialios kompanijos sąskaitose.
Belgai ilgus metus gyveno labai neblogai iš, tų pinigų panaudojimo, investicijų – nuo 200 milijardų juk nubyra neblogai. Ir tai vyksta nepaisant to, kad vyksta karas ir belgai tarsi politiškai remia Ukrainą, neatsisakydavo paremti sankcijų paketus.
Bet čia belgų interesas išsiskiria. Radikalios dešinės vyriausybės premjeras Bartas De Weveris iškėlė labai grežtas sąlygas. Šis politikas – tai buvęs Antverpeno meras, ne kartą lankėsi Rusijoje, 2017-2018 metais sudarinėjo sutartis tarp Antverpeno ir Maskvos, tarp Antverpeno ir Peterburgo. Galbūt buvo ir dar sutarčių, kurios nebūtinai viešos? Galima sakyti, kad jis simpatizuoja Rusijai.
Jis reikalauja, kad turi būti pilnai garantuota turtu iš Europos Sąjungos pusė. Komisija iš esmės tai patvirtino. Antra sąlyga – kad būtų pilna teisinė parama, kai Rusija kreipsis į teismą. Trečia sąlyga – kad visos Europos Sąjungos valstybės, kur yra toks turtas, dalyvautų šitoje schemoje. Likę 25 milijardai ateitų iš Prancūzijos, Švedijos, Liuksemburgo. Dėl šito irgi sutarta.
Tačiau Weveriui dabar to neužtenka. Belgai pradėjo plataus masto informacinę kampaniją, kad Rusija negali pralaimėti, kad reikia ruoštis normaliam bendravimui su Rusija, o ne ją spausti.
Manau, kad belgų pretenzijos yra daugiau politinio, o ne teisinio pobūdžio. Galiausiai belgai, turėdami „Euroclear“ kompaniją, nori užsitikrinti ir tolimesnį konkurencingumą šitoje srityje, išimtines sąlygas: „Vežkite, mielieji, pinigus į Belgiją, o mes jais pasinaudosime, nepriklausomai nuo to, ar tai yra kruvinieji deimantai, ar kruvinieji rubliai“.
Komisija padarė viską, dabar į sceną išeina Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, jis bando paspausti belgusiki Europos Vadovų Tarybos, kuri vyks gruodžio 18-19 dienomis.
Pagal Tarptautinio valiutos fondo nepriklausomus vertinimus 2026-2027 metams Ukrainai reikia arti 150 milijardų. Kitu atveju Europos Sąjungai reikėtų skolintis bendru vardu, ką ir siūlo daryti Belgija – štai belgiškas triukas.
– O kiek įtakos (turbūt užkulisinės įtakos) gali daryti belgų nuomonei tai, kad Donaldas Trumpas, panašu, jau ima dalytis tuos Europos įšaldytus pinigus?
– Aš manau, kad tai yra veiksnys, jis dalyvauja šių sprendimų priėmime. Pirma – Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė užšaldyti Rusijos valstybės aktyvus. Jie turi tokių. Tai yra strateginis sprendimas ir, aš manau, tai buvo vienas iš to vadinamo Kirilo Dmitrijevo reikalavimų.
Antras dalykas, pateiktame Vašingtono-Maskvos taip vadinamame taikos plane Ukrainai buvo numatyta, kad Europa įsipareigoja 100 milijardų investuoti į Ukrainos rekonstrukcijos fondą, kurį valdys amerikiečiai.
Tame yra, matyt, ir didžiulis finansinis interesas, bet ir labai aiškus politinis interesas daugiau nespausti Rusijos, bandyti žaisti pagal Kremliaus melodijas.
Laida „Europos Panorama“ yra dalis turinio projekto, kuriuo siekiama nešališkai informuoti apie Europos parlamento veiklą. Jį iš dalies finansuoja Europos Parlamentas.
Už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
