Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 06 27, 05:57

Derybų užkulisiai: kokie galimi sprendimai dėl Kaliningrado tranzito?

Ar Vakarai neparodys silpnumo prieš Kremliaus šantažą dėl tranzito į Karaliaučių, jei Europos Komisija paskelbs, kad per Lietuvą visgi gali būti gabenamos ES juodajame sąraše atsidūrusios prekės? Kita vertus, ar Lietuva neliks be amerikiečių ir vokiečių užnugario, jei priešinsis Briuselio iniciatyvai? Ar „tranzito koridorius“ gali nederamai apriboti Lietuvos suverenitetą? Ar tranzito tema gali virsti vidaus politikos krize? Tokias dilemas savaitgalį intensyviai narpliojo Lietuvos valdžios pareigūnai. Galimi scenarijai ir sprendimai pirmadienio rytą pateikiami ant aukščiausių šalies politikų stalo.
Geležinkelis
Geležinkelis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šis straipsnis parengtas po pokalbių su keturių skirtingų institucijų pareigūnais, kurie dalyvauja derybų procese, tačiau nėra įgalioti jo komentuoti viešai ar kol kas atsisako tai daryti dėl klausimo jautrumo.

Suvereniteto klausimas

Rusijai užpuolus Ukrainą, diskusijos apie rusų tranzitą per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus krašto greitai tapo vienu iš kertinių diskusijų klausimų Vilniuje. Lietuvos institucijos žinojo, kad tranzito ribojimų scenarijų rimtai analizuoja ir Maskva.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dziudo turnyre
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dziudo turnyre

Kur brėžti ribą tarp būtinybės bausti agresorę Rusiją ir išvengti pernelyg rizikingos eskalacijos? Valdžios koridoriuose buvo priimta principinė pozicija – neveikti vienašališkai ir įsiklausyti į amerikiečių bei Vakarų europiečių pozicijas.

Kai kovo mėnesį Europos Sąjungos šalys sutarė įvesti sankcijas plienui, Lietuvos pareigūnai ne kartą diskutavo su Europos Komisija, kaip jos turėtų paveikti prekių gabenimą per Lietuvą į Karaliaučių.

Lietuviai teigia tada sulaukę Briuselio pareigūnų patikinimo, kad išimčių nėra numatyta ir prekės per Lietuvą neturėtų būti vežamos. Toks išaiškinimas gautas ir raštu. Lietuvos valdžia nusprendė pati neprašyti išimties, nes tai būtų veikimas agresorės Rusijos naudai.

Lietuviai užpraeitą savaitę informavo rusus, kad nebekrautų sankcionuotų prekių, nors tai, kas buvo sukrauta ir jau judėjo link Lietuvos, dar galėjo važiuoti.

Panašu, kad dalies tranzito stabdymas ir rusų reakcija tapo staigmena ir kai kuriems Vakarų lyderiams – ir tai sukėlė klausimų, ar aukščiausiu lygiu pasirengimas buvo tinkamas.

Europos Komisija pirmiausia viešai užstojo lietuvius, sakydama, kad lietuviai neveikė vienašališkai, o taikė bendras ES sankcijas.

Tačiau šiomis dienomis vykdomoji ES institucija rengia naują išaiškinimą, angliškai vadinamą guidance terminu, pagal kurį sankcionuotos prekės galėtų būti gabenamos per Lietuvą, jei jos keliautų tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Europos Komisija tai pristatytų ne kaip sprendimo pakeitimą, bet kaip neaiškių dalykų patikslinimą sprendžiant konkrečią situaciją. Šis išaiškinimas kol kas nėra formalizuotas ir paviešintas.

Diplomatinė tarnyba gavo signalų, kad tokiam scenarijui linkę pritarti ir vokiečiai su amerikiečiais. Britai kol kas viešai parėmė tranzito stabdymą.

„Daug miglos, renkame informaciją po kruopelę“, – savaitgalį 15min sakė vienas aukšto rango pareigūnas, dalyvaujantis derybose.

Kuluaruose svarstoma, kad pirminę Europos Komisijos poziciją gali pakeisti ir nauji barbariški Rusijos išpuoliai Ukrainoje, įskaitant žmogų pražudžiusius raketos smūgius sostinei Kyjivui – tokiame kontekste žingsniai, atrodantys kaip nuolaidos Maskvai, gali atrodyti itin nepriimtini.

Europos Komisijos vaidmuo

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę neutraliai kalbėjo apie Europos Komisijos būsimą išaiškinimą, bet nekvestionavo, kad ji turi tokią kompetenciją.

„Ar ji (EK nuomonė) gali būti patikslinta? Teoriškai tokia tikimybė egzistuoja. Ar ji gali būti pakeista ir atšaukta? Taipogi. Yra tokia tikimybė, nes tai yra EK rankose“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G.Landsbergis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrieliaus Landsbergio ir Michailo Chodorkovskio spaudos konferencija
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrieliaus Landsbergio ir Michailo Chodorkovskio spaudos konferencija

G.Nausėda Europos Komisijos poziciją penktadienį aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, tačiau daug detalių apie Briuselio išaiškinimą nepateikė.

Jis kartu pabrėžė, kad „Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius koridorius“, ir paragino Vyriausybę „skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Vienas iš galimų scenarijų, kad svarstant tranzitą būtų akcentuojamas Kaliningrado aprūpinimo klausimas, tai leistų vertinti poreikius ir užtikrinti didesnę kontrolę. Diskusijų gali sukelti ir tai, ar taisyklės turėtų būti taikomos specifiškai Lietuvai, ar ne.

Prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkė ir kiti aukšti pareigūnai aptarti šių klausimų renkasi pirmadienio rytą.

Raginimai nenusileisti

Briuselio burbule kol kas daugiausia kritikos strėlių sulaukė prieštaringa Europos Komisijos biurokratų pozicija, gali būti, kad skirtingas pozicijas gali rengti skirtingos įstaigos grandys.

Lietuvoje priekaištai skrieja ir nacionalinei vykdomajai valdžiai – opozicijoje buvo balsų, kad vyriausybė galėjo siekti išimties ir nestabdyti tranzito, o pastaruoju metu valdančiosios koalicijos viduje sustiprėjo raginimai neatsitraukti, net jei tai siūlys Europos Komisija.

Keli Liberalų sąjūdžio parlamentarai pareiškė, kad Briuselio išaiškinimai Lietuvai gali atnešti milžiniškos žalos, todėl būtina reikalauti, kad klausimą dėl tranzito per Lietuvą spręstų valstybės narės, o ne Komisija.

Parlamentaras Raimundas Lopata savaitgalį pareiškė matantis „kapituliantišką pačių mūsų skleidžiamą pasakojimą, esą Europos Komisija gali ir turi teisę spręsti apie sankcijų politiką Lietuvoje“.

„Lietuva negali būti kitokia ES teritorija, tik skirta aptarnauti Rusijos interesus vežant iš Rusijos į Rusiją“, – teigė jis.

Jam antrino europarlamentaras Petras Auštrevičius, perspėjęs dėl rizikos, kad būtų sukurtas teisinis eksteritorialumas ir Rusijai palankus koridorius.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas paragino Lietuvos valdžią nelaukiant Komisijos išaiškinimo suformuoti poziciją, kad visi ar bent jau rusiškos kilmės geležies ir plieno produktai Lietuvos sienos kirsti negali.

Buvęs ilgametis diplomatas Albinas Januška Europos Komisijos svarstomą variantą vadina kapituliacija be karo ir galimu Lietuvos suvereniteto pažeidimu.

Kai kurie Europos Komisijos siūlomo plano kritikai taiko analogiją su Dancigo koridoriumi – Lenkijos teritorija, kuri iki 1939-ųjų dalijo Vokietiją į dvi dalis.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vokietija pareikalavo prijungti Dancigą prie Vokietijos, o per Dancigo koridorių nutiesti eksteritorinius kelius. Lenkijai reikalavimą atmetus Dancigo koridoriaus klausimas tapo vienu pretekstų Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą.

Kai kurie sprendimų priėmėjai vykdomojoje valdžioje dalį kritikos nurašo vidaus politikos procesams ir sako jaučiantys pareigą ieškoti balanso.

Viena vertus, Lietuva negali leisti, kad būtų įkaltas kuoliukas, įteisinantis pavojingą precedentą dėl tranzito koridoriaus, ir juo labiau negali leisti nuolaidų agresorei Rusijai, kas tik didintų Kremliaus apetitą. Savo pozicijai apginti Lietuva turi ligšiolines Komisijos pozicijas.

Tuo pačiu Lietuva turi svarstyti, kaip reaguoti, jei amerikiečiai su vokiečiais ir toliau ragins pritarti Europos Komisijos „deeskalacijos planui“, juolab, kad jų parama bus kritiškai svarbi po kelių dienų NATO viršūnių susitikime tariantis dėl papildomų karių siuntimo į Lietuvą.

Lietuvos diplomatijai ši savaitė gali būti viena iš labiausiai įtemptų pastaruoju metu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min