Norvegijoje viešėjęs Marijus į Klaipėdą, kur su šeima gyvena nuosavame name, grižo kovo 14 dieną. 15min jis pasakojo dviem savaitėms – kaip pridera – izoliavęsis. Paskutiniąją karantino dieną Marijus teigė dažęs namą, nukritęs nuo kopėčių ir susižalojęs koją.
„Pagalvojau, kad į ligoninę geriau nevyksiu, galvoju, kentėsiu. Per naktį iškentėjau, koja man ištino ir kovo 29 dieną pasiskambinau 112. Viską papasakojau“, – kalbėjo Marijus.
Tyrimo atsakymo laukė 3 dienas
Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Klaipėdietis sakė patekęs į KUL Infekcinių ligų skyrių, kur jam buvo ne tik apžiūrėta koja, bet ir paimtas ėminys dėl COVID-19. Viruso simptomų Marijus tikino nejautęs.
„Sako, paėmėm testą, naktį gausi atsakymą, jei bus neigiamas, eisi į traumatologinį, sutvarkys koją“, – teigė pacientas.
Tyrimo atsakymų Marijus pasakojo laukęs ilgiau nei žadėta: „Kovo 31 dieną 14 val. po pietų paskambino kažkokia daktarė, sako, pas jus rastas teigiamas COVID-19. Aš iš karto išsigandau, kaip čia taip gali būti, aš jokių simptomų neturiu.“
Marijus sakė, kad buvo perkeltas į kitą ligoninės Infekcinių ligų skyrių, palatoje gulėjo vienas. Kadangi jautėsi gerai, balandžio 3 dieną – penktadienį – medikė paciento pasiteiravo, ar jis turi galimybių izoliuotis namie.
„Sakiau, turiu nuosavą namą. [...] Sakė, tai gerai, pasilik per savaitgalį, mes pirmadienį tave išrašysim namo izoliuotis toliau“, – pasakojo klaipėdietis.
Perkėlė į kitą palatą su užsikrėtusiais
Po kiek laiko, pasak Marijaus, jis sulaukė skambučio – paprašyta, kad jis susirinktų daiktus, nes bus perkeltas į kitą palatą.
Kitoje palatoje Marijus teigė atsidūręs su dar dviem pacientais – vienu, kuris turėjo besimptomę koronaviruso formą, ir kitu, kuris sirgo sunkiai. Čia jis pabuvo neilgai – apie 20 minučių, ir pasiprašė galimybės izoliuotis namuose.
„Buvo penktadienis, kada mane išleido. Grįžtu namo, sako, pasiskambink šeimos daktarei, ji kas antrą dieną skambins, klaus, kaip tu jautiesi“, – pasakojo Marijus.
Šeimos gydytojai jis teigė paskambinęs balandžio 6 dieną, o ši esą pranešė, kad jis koronavirusu nėra ir nebuvo užsikrėtęs – tyrimo rezultatai neigiami.
„Sako, aš nesuprantu, kodėl jūs pas mane registruojatės, nes sistemoje jūs esate su neigiamu. Sakau, palaukit, kaip su neigiamu, aš turiu medicininį išrašą iš ligoninės, kad nustatytas koronavirusas. Sako, negali būti“, – pasakojo Marijus.
Pasimetė tarp atsakymų, nežino, ko imtis
„Aš pradėjau ir pats panikuoti, nebesuprantu – tai sergu, tai nesergu. Įėjau į savo elektroninius valdžios vartus, žiūriu, kad aš ten esu sveikas“, – teigė jis.
Marijus tikino dabar nebežinantis, kaip elgtis toliau – ar darytis pakartotinį testą dėl COVID-19, ar laikytis izoliacijos, ar ne, juk ligoninėje turėjo kontaktą su užsikrėtusiaisiais.
Aš dabar nežinau, ką daryti, aš esu paliktas.
„Aš dabar nežinau, ką daryti, aš esu paliktas. Skambinau į policiją, sako, tu laisvas, važiuok. Bet aš bijau. O jeigu aš dabar užsikrėčiau?“ – kėlė klausimą jis.
Teiraujantis, ar ką nors dėl skirtingų tyrimų rezultatų jam paaiškino KUL medikai, Marijus atsakė: „Aš kiek klausiau, man atsakymas buvo duotas toks: buvo daryti du tyrimai. Iš pirmo buvo įtartinas – koronaviruso neparodė, todėl jie pakartojo testą ir buvo teigiamas. Aš sakau, bet jūs neėmėt antrą kartą [ėminio], sakė, kad jie iš to paties mėginio užaugino.“
Tyrimo atsakymai – e. sveikatos sistemoje
15min pasidomėjo, ar tepinėlį dėl COVID-19 paėmus vieną kartą būtų įmanoma padaryti du tyrimus bei ar elektroninėje erdvėje matomas tyrimų rezultatų atsakymas yra galutinis.
Į abu klausimus Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPA) atsakė teigiamai.
„Jeigu tam tyrimui tinkama tiriamoji medžiaga – tepinėlis iš nosiaryklės ir jeigu virusologinės terpės yra pakankamai, tada galima“, – nurodė laboratorijos Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Kalvelytė.
Tyrimo atsakymai, anot jos, tiek gydytojui, tiek pacientui matomi elektroninėje erdvėje.
„Rezultatai pateikiami į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS). Prisijungus jie matomi pacientui ir gydytojui“, – išdėstė S.Kalvelytė.
Marijus 15min leido susipažinti tiek su ESPBI IS matoma tyrimo rezultatų kopija, tiek su gydytojos pasirašytu medicinos dokumentų išrašu iš KUL. Sistemoje rašoma, kad „SARS-CoV-2 RNR nerasta“, o išraše – kad pacientui nustatyta „koronavirusų sukelta infekcija“.
Gydytoja teigia, kad įsivėlė klaida
Tai kuo dabar tikėti ir ką daryti Marijui?
Jį gydžiusi KUL gydytoja Inga Daugalienė teigė, kad greičiausiai sistemose įsivėlė klaida.
„Žmogiškų klaidų tikrai buvę, iš kolegės girdėjau, kad žmogus mato vienaip, o mes turim rezultatus kitokius. Galbūt tai buvo klaida“, – 15min komentavo ji.
Gydytoja teigė neturinti priėjimo prie tos sistemos, prie kurios prieina Marijus, esą apie tyrimų dėl COVID-19 rezultatus ji sužino kitu būdu.
Molekuliniai tyrimai pas mus ateina atspausdinti.
„Mes toje pačioje sistemoje jų nematome. Molekuliniai tyrimai pas mus ateina atspausdinti. [...] Mes gauname sąrašus su vardais, pavardėmis, pacientų duomenimis, kuriuose būna nurodyta – [tyrimų rezultatai] teigiami ar neigiami. Su tais sąrašais mes ir dirbame.
Jeigu yra kažkokių patikslinimų, mums dažniausiai paskambina, praneša. Bet tuo metu, kai mes išleidinėjom ir šį pacientą, ir dar vieną asmenį iš tos pačios palatos, jie buvo teigiami, be simptomų.
Mes nekvestionavom to tyrimo patikimumo. Galbūt yra kažkokia klaida įsivėlusi“, – darė prielaidą I.Daugalienė.
Paragino išsitirti pakartotinai
Marijui ji pasiūlė kreiptis telefonu numeriu 1808, paaiškinti situaciją ir bandyti išsitirti pakartotinai.
„Jeigu jis mato neigiamą rezultatą, man atrodo, reikėtų pasitikslinti dėl to rezultato patikimumo“, – svarstė gydytoja.
Į 15min užklausą dėl nesusipratimo atsiliepė ir KUL vyr. gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis. Informacijos apie pacientą jis teigė negalintis pateikti, taip pat pažymėjo, kad pacientas pats į ligoninę nesikreipė.
„Nedelsiant jam pačiam kreipiantis galime pateikti paaiškinimus dėl tyrimų rezultatų, taip pat tolimesnes rekomendacijas dėl pakartotino ištyrimo“, – atsakyme išdėstė jis.
-
Koronavirusas Klaipėdos ligoninėse: infekcija „praslydo“, KUL židiniai – dviejuose skyriuose
-
Klaipėda – konflikto epicentre: sprendimą dėl karščiavimo klinikos Tuberkuliozės filiale vadina mirtinu nuosprendžiu
-
Dar vienas koronaviruso atvejis kariuomenėje: Klaipėdoje užsikrėtė šauktinius mokyti turėjęs karys
-
A.Veryga: kalbos apie Klaipėdos universitetinės ligoninės užvaldymą – politinės paskalos
-
Viruso židiniu tapusi Nemenčinė uždaroma savaitei, planuojamas masinis gyventojų testavimas
Pagal sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą, asmeniui, kuriam buvo diagnozuotas COVID-19, siuntimą dėl pakartotinio tyrimo turėtų išrašyti šeimos gydytojas. Jis turėtų nurodyti pacientui kreiptis karštosios linijos telefonu 1808 ir informuoti konsultantą, kad kreipiamasi dėl pakartotinio tyrimo.
Pacientas, nurodęs savo duomenis, taip pat turėtų informuoti konsultantą, ar jis gali savo automobiliu atvykti į mobilųjį punktą.
Karštosios linijos konsultantas pacientą pakartotiniam tyrimui registruoja ne anksčiau kaip kitai dienai, sistemoje nurodydamas, kad tai pakartotinis tyrimas. Tyrimui užregistruotas pacientas į savo mobilųjį gauna žinutę, kurioje nurodoma tepinėlio ėmimo vieta ir tikslus atvykimo į mobilų punktą laikas.
Pasveikimas fiksuojamas po dviejų neigiamų testų
Šeimos gydytojas ar konsultantas elektroninėje sistemoje turi stebėti informaciją dėl paciento pakartotinio tyrimo eigos.
Jei pakartotinis tyrimas vėl parodo infekciją, tyrimas kartojamas ne anksčiau kaip po 14 dienų.
Jei pakartotinis tyrimas neigiamas, šeimos gydytojas organizuoja antrąjį pakartotinį paciento ištyrimą.
Pacientas bus laikomas pasveikusiu, kai du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu iš paciento nosiaryklės paimtuose tepinėliuose nerandama SARS-CoV-2 viruso arba po 37 kalendorinių dienų nuo koronaviruso diagnozavimo dienos, jei tepinėliai dėl infekcijos nebuvo ištirti dėl nuo gydymo įstaigos nepriklausančių priežasčių.
Jei pirmo ir antro iš eilės tepinėlio atsakymai neigiami, šeimos gydytojas informuoja pacientą ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad pacientas pasveiko.
