Komentuodami politikų laikyseną verslo lyderiai negaili kritikos, rašo žurnalas „Veidas".
„Rusija, būdama didelė, ambicinga ir agresyvi valstybė, pasitelks visas įmanomas politinio ir ekonominio spaudimo priemones. Žinodami Lietuvos energetinę bei žaliavinę priklausomybę nuo Rusijos, turėtume patirti visą arsenalą j priemonių. Juk mažosios pakraščių valstybės – geras pavyzdys gąsdinant ir kitus", – sakė koncerno „MG Baltic" prezidentas Darius Mockus.
Verslininkas priminė, kaip rusai atsikeršijo „Mažeikių naftą" pardavus lenkams – nuo tos dienos, kai paaiškėjo naujasis naftos perdirbimo įmonės šeimininkas, naftotiekis „Družba" Lietuvai užsivėrė.
Neišsišokti aukščiau nei Vokietijai ar Italijai Lietuvos politikams pataria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir koncerno „Achemos grupė" vadovas Bronislovas Lubys.
Jis mano, kad Rusijos atžvilgiu Lietuva turėtų laikytis lankstesnės pozicijos, nes iš Rusijos Lietuva gauna 100 proc. gamtinių dujų, į didžiąją kaimynę keliauja 40 proc.Lietuvos žemės ūkio produkcijos.
Dėl drąsių Lietuvos politikų ir vadovų pareiškimų nerimauja ir verslo interesų Rusijoje turintys vežėjai. Kuo viskas gali baigtis Lietuvai, puikiai iliustruoja Estijos pavyzdys. Ši šalis pajuto labai skaudžius konflikto su Rusija padarinius.
ISM universiteto bakalauro studijų dekanas Nerijus Mačiulis mano, kad dėl Bronzinio kario iškėlimo iš miesto centro kilęs konfliktas su Rusija turėjo didelės įtakos staigiam Estijos ekonomikos sulėtėjimui.
„Šis aspektas labai pakenkė Rusijos ir Estijos santykiams, o netrukus Estijos transportas pradėjo stagnuoti", – apie Rusijos pomėgį į politinius įvykius reaguoti ekonominėmis priemonėmis kalbėjo N.Mačiulis.
