Politologo Lauro Bielinio teigimu, šios dienos Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pasakymas nėra pirmasis ir tikriausiai ne paskutinis šios šalies politikų mėginimas manipuliuoti Europos Sąjungos klausimais: „Distancija tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos visuomet egzistavo. Kita vertus, rinkimai Didžiojoje Britanijoje įgyja populistinių akcentų. Politikai, matyt, bando įtraukti tokius segmentus, kurie „kimba“ tik ant populistinių teiginių. Mes neturime abejoti, kad čia yra ne realus projektas, bet labiau populistinis, mėginantis priartinti nemenką populistiškai mąstančių rinkėjų ratą.“
„Moraline prasme tai turėtų būti didelis smūgis, kuris sumenkintų Europos Sąjungos prestižą, juolab kad Didžiosios Britanijos ekonomika labai tvirta, o Europos Sąjunga – ne tik prestižo, bet ir stabilumo Sąjunga. Toks veiksmas ar jo inicijavimas galėtų iššaukti ir kitų valstybių ar kitų politinių jėgų panašias reakcijas“, –15min.lt kalbėjo L.Bielinis.
Moraline prasme tai turėtų būti didelis smūgis, kuris sumenkintų Europos Sąjungos prestižą
„Nordea Bank Lietuva” vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico įsitikinimu, šios kalbos labai pavojingos, nes Didžioji Britanija yra itin svarbi šalis Europos Sąjungoje: „Bet kokios tokio pobūdžio kalbos gilina baimes dėl Europos Sąjungos ir jos ateities. Didžioji Britanija būtų pirmoji šalis, kuri paliktų Europos Sąjungą. Tai sugriautų mitą, kad Europos Sąjunga gali tik didėti ir augti. Jei šalis pasitrauktų, bendras vidaus produktas (BVP) ir ekonomikos galia sumažėtų, be to, Europos Sąjunga, kaip ekonominis vienetas, prarastų galią.“
Anot ekonomisto, siekdama apsaugoti savo finansinį sektorių: finansinių sandorių mokestį, finansų sektoriaus reguliavimą, kuriam vis didesnį apynasrį nori uždėti bendrija, Didžioji Britanija yra linkusi palikti Europos Sąjungą. „Kaip žinia, didelę ekonomikos dalį Didžiojoje Britanijoje sudaro finansų sektorius. Norėdama išlikti pasaulio finansų centru šalis baiminasi, kad Europos Sąjunga gali šias ambicijas apkarpyti, jie linkę paaukoti dalyvavimą Europos Sąjungoje vardan savo šalies, kaip finansinio centro, išlaikymo. Manyčiau, kad tai labiau derybinis momentas, ir gali būti, kad referendumas net ir neįvyks numatytais metais“, – teigė ekonomistas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Šarūno Liekio įsitikinimu, Didžioji Britanija yra valstybė-donorė, jos pozicija ir dalyvavimas Europos Sąjungoje itin svarbus: „Valstybė atlieka didelį vaidmenį ne tik ekonomikos, bet ir transatlantinio saugumo prasme. Šis žingsnis, jei jį mėgins žengti, bus labai svarbus Europos Sąjungai. Jei svarbiausia donorė, turinti svarbius transatlantinius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, mėgins svarstyti savo buvimą Europos Sąjungoje, kils klausimas dėl ekonominio ir politinio Europos Sąjungos svorio.“
„Lietuvą šis sprendimas paliestų, kadangi Lietuva nėra didelis savarankiškas žaidėjas. Taip pat šalyje egzistuoja euroskepticizmas, jis remiasi kultūrinėmis, civilizacinėmis alternatyvomis – trečio kelio teorijomis, kurios puikiai realizuojamos Rusijoje ir Baltarusijoje. Žmonės, kurie vienaip ar kitaip susiję su trečiųjų šalių interesais, suaktyvėtų šalyje“, – sakė jis.
