Kauno gyventojus sutrikdė neįprastas bruzdesys, kilęs muziejuje ir jo prieigose. Į muziejaus sodelyje sustatytus sunkvežimius ir mikroautobusus vienas po kito buvo nešami eksponatai – karinė technika ir ginklai. Kai kuriuos stambiagabaričius daiktus pavyko iškelti tik panaudojus kraną, kurį šiam tikslui muziejui paskolino rekonstrukciją atliksianti bendrovė „Kamesta“.
„Kraustomės, nes pirmadienį prasidėjo pastato vidaus rekonstrukcija. Pirmiausia bus atnaujinama didžioji salė, todėl iš jos turime išgabenti visus eksponatus – mašinas, patrankas. Kaune neturime kur jų saugoti – visi bus išvežti į Vilnių, lapkričio pradžioje įkurtą muziejaus Karo technikos ir transporto skyrių“, – pasakojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.
Pirmadienį iš didžiosios salės buvo išgabenta didžioji dalis eksponatų. Papildomą reisą, kuriuo į Vilnių iškeliaus patrankos, tanketė, ketinama organizuoti artimiausiu metu.
Tiek jis, tiek muziejaus direktorius pulkininkas leitenantis dr. Gintautas Surgailis neslėpė, jog didžioji dalis išvežtos karinės technikos į Kauną nebesugrįš. „Tai tikrai realu. Žinoma, daug kas priklausys nuo to, ką nutars Kauno miesto valdžia: ar jie norės ir imsis kurti dar vieną Karo muziejaus skyrių VI forte. Pirminė mūsų idėja buvo tokia: Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriuje norėjome palikti lengvesnės karo technikos ekspoziciją, o Kauno padalinyje, kuriam tinkamiausias VI fortas, įkurti sunkiasvorę techniką“, – sakė pulkininkas leitenantas dr. G.Surgailis.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tvirtino, jog miesto pozicija dėl VI forto nesikeičia.
„Kauno valdžia visada buvo už tai, kad Karo muziejaus filialas įsikurtų VI forte. Tam yra pritarusi ir miesto taryba. Tačiau šiuo metu situacija nepriklauso nuo mūsų. Tiek VI, tiek V ir VII fortai nėra savivaldybės nuosavybė, o priklauso Valstybės turto fondui. Jei bus apsispręsta, kad jie perleidžia nuosavybės teises mums, gal ir pavyks įgyvendinti senuosius siekius. VI forte galėtų įsikurti Karo muziejaus padalinys, kuriame eksponuotume dar veikiančią karinę techniką. V ir VII fortuose įgyvendinti savo idėjas pageidauja kitos organizacijos“, – sakė Kauno miesto meras.
Atnaujins visą pastato vidų
Kol dar vieno Karo muziejaus filialo įkūrimo klausimai tik svarstomi, muziejus džiaugiasi, kad pagaliau bus atnaujintas pagrindinis pastatas. Pirmadienį iš didžiosios salės buvo išgabenta didžioji dalis eksponatų. Papildomą reisą, kuriuo į Vilnių iškeliaus patrankos, tanketė, ketinama organizuoti artimiausiu metu.
„Kol vyks remontas, muziejus nenustos dirbti. Tiesiog kurį laiką neveiks tai viena, tai kita salė – ta, kuri bus remontuojama. Tuo metu mes kaip katė su kačiukais vis kilnosime eksponatus iš vienos salės į kitą“, – sakė Karo muziejaus direktorius.
Per šiuos metus muziejaus vidaus remontui ketinama įsisavinti 2 mln. litų. Visa pastato vidaus rekonstrukcija kainuos apie 21 mln. litų, skirtų iš valstybės biudžeto. Tikimasi, kad darbai bus baigti iki 2011 metų pabaigos. „Jei pinigai nevėluos ir darbai vyks sklandžiai, po trejų metų pakviesime į neatpažįstamai atsinaujinusį muziejų“, – žadėjo Karo muziejaus vadovai.
Turtinga istorija
Karo muziejus Kaune įkurtas 1919 metais. Naujas jo pastatas, kuriame turėjo veikti 12 skyrių, pradėtas statyti 1930 metais. Pasakojama, kad į pamatus buvo subertos žemės, atvežtos iš Gedimino kalno ir Rasų kapinių bei vietų, susijusių su kovomis už Lietuvos nepriklausomybę. Naujieji rūmai baigti statyti 1936 metais. Pastate veikė du savarankiški muziejai: Karo, kuriam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, ir Kultūros. Tai buvo pirmasis Lietuvoje viešas valstybinis muziejus, kuriam sukurtas specialus interjeras. Išgyvenęs sovietų okupaciją, muziejus iš naujo atgimė 1990-aisiais. Šiuo metu muziejaus fonduose sukaupta apie 225 tūkst. eksponatų. 2008 metų lapkričio 4 dieną Vilniuje įkurtas muziejaus Karo technikos ir transporto skyrius.
Šaltinis: muziejai.lt
