Kaip ir per visas šventes, Naisiuose automobilį tenka palikti gana nuo linksmybių vietos. Jūra žmonių nepabūgo, nors ir nešalto, tačiau drėgno ir per sąnarius kertančio vėjo.
Erdvė prie Baltų arenos atrodė tuštoka, nes čia paprastai telpa dešimtys tūkstančių žmonių.
Iš tiesų akylas būtų suskaičiavęs ne vieną tūkstantį ir dabar, tačiau užpildyti erdvę gyvu šurmuliu reikėtų dar kelis kartus tiek.
Vieni būriavosi prie ratuotos scenos, kur šoko pagal Šeduvos bernų ir „Kitavos“ muziką. Dar didesnis pulkas vaišinosi keistoje blynkepių ir raganų mugėje.
„Čirvinių“ blynų kepykla įspūdinga – gali skaičiuoti ir šimtą metų. Didžiulės ketaus keptuvės įtaisytos ant ašių, kad jas būtų galima vartyti virš ugnies. Išimi blyną, įpili tešlos, uždarai ir vartai. Ant šių keptuvių metalo vokiškai išlietas ir blynų receptas.
Toliau šioje vietoje buvo galima sutikti raganą, kuri be visų savo mandrybių pardavinėjo ir baltąją mirtį. Tik niekas nepirko – suprato, kad cukrus. Dar kitos raganos skraidino ant limuzino klasės šluotos.
Gailėjosi raguotasis, kad žmonės painioja – kur patyčios ir antisemitizmas, o kur linksmi pokštai.
Čigonų kiemelis – pats judriausias. Čia uoliai renkamas pinigas po pinigo mainais į burtus, monus ir, žinoma, blynus. „Aš galiu pameluoti, bet kortos – nemeluos“, – tikino spalvinga garbanė.
Viskas būtų kaip ir neblogai, jei ne tas kiaurai košiantis drėgnas vėjas. Išsigelbėti nuo jo galima tik šokant, arba rymant prie laužo.
Čia ir pokalbių įvairių užsimezga. Vyriškis gražia lietuviška tartimi prisipažįsta esąs iš Jurbarko. Kepurė – nei nacių, nei jūreivių, nei lakūnų. Kažkokia butaforinė.
Sako, kad nykoka ir tuštoka, palyginus su Rumšiškėmis: „Tik kad visur ta komercija šventę iškreipia. Rumšiškėse pernai už blyną euro prašė.“
Priėjęs velnias siūlo pirkti blusas. mojuoja ragais, spragsi pirštais. Šis vienintelis užsiminė, kad švenčia Užgavėnes kasmet. Gailėjosi raguotasis, kad žmonės painioja – kur patyčios ir antisemitizmas, o kur linksmi pokštai.
„Čia nieko panašaus nebuvo ir nėra. Iš esmės ši šventė – vaikų džiaugsmas. Dėl jų ir kaukę deduosi. Kita vertus, ačiū žurnalistams už reklamą“, – tikina velnias, paleisdamas į orą dar vieną blusą.
Grojant „Kitavos“ ansambliui, ant pakylos kovą pradėjo Kanapinis ir Lašininis. Iš pradžių traukė virvę. Lašininis pralaimėjo, tačiau, draugiškai padavęs ranką, spyrė iš pasalų į pasturgalį. Šįkart Kanapinis jau nepagailėjo – užplumpino jį šiaudų prikimštu maišu.
