Apie tai po Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos posėdžio pranešė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Valstybių sąrašą sudarys Valstybės saugumo departamentas su Užsienio reikalų ministerija“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.
V. Vitkausko teigimu, atsižvelgiant į grėsmes, valstybių sąrašas galėtų būti ir platesnis nei Rusija ir Baltarusija.
„(...) Bet palaukime, nesiimkime to sąrašo kažkaip apibrėžti, nes reikia išdiskutuoti, reikia įvertinti“, – tvirtino jis.
Pasak V. Vitkausko, pats draudimas bus numatytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisose, kurias rengia Krašto apsaugos ministerija.
„Tame įstatyme bus numatyti ribojimai, draudimai vykti mūsų piliečiams, turintiems atitinkamus leidimus (dirbti su įslaptinta informacija – BNS), vykti į užsienį, kad apsaugotume juos pačius ir valstybės informaciją“, – sakė NKVC vadovas.
NKVC teigimu, ribojimai palies apie 56 tūkst. žmonių.
Pasak centro, tokie sprendimai priimti atsižvelgus į tai, kad jau kurį laiką Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suaktyvinusios veiklą pasienyje, Lietuvos piliečiai yra apklausinėjami pasienio punktuose, pasitelkiant šantažą ir psichologinį spaudimą verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, didėja rizika, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai taps priešiškų Baltarusijos ir Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniu, gali tapti pažeidžiami.
Komisijos posėdyje taip pat patvirtinta indikatorių sistema, pagal kurią būtų vertinamos grėsmės ir priimami sprendimai dėl sienų kontrolės.
„Sistema susideda iš keletos komponentų. Tie komponentai daugiausia sietini su karinio pobūdžio rizikomis, taip pat su informacinėmis atakomis, incidentais prie sienos, su nelegalios migracijos srautais“, – teigė V. Vitkauskas.
Anot jo, indikatorių sistema nebus vieša, tad konkretūs indikatoriai, jų reikšmės bus prieinami tik tam tikroms tarnyboms ir institucijoms.
„Taip pat šitą indikatorių sistemą mes norime pristatyti ir kaimyninėms šalims, nes Baltarusijos siena taip pat yra ir klausimas mūsų kaimynams lenkams, latviams“, – kalbėjo NKVC vadovas.
„Noriu pabrėžti, kad čia yra Lietuvos iniciatyva ir mes čia žengiame tą pirmą žingsnį“, – pridūrė jis.
Pasak NKVC vadovo, greta indikatorių numatytos ir tam tikros atsako priemonės.
„Tai yra meniu, iš kurio sprendimų priėmėjams būtų galima priimti tam tikrus sprendimus, jeigu matytumėme, kad indikatorių sistema mums rodo tam tikrą pavojų, riziką“, – teigė V. Vitkauskas.
Paklaustas, kokie turėtų būti indikatoriai, kad visi pasienio punktai su Baltarusija būtų uždaryti, NKVC vadovas teigė, kad yra keletas kritinių.
„Kritinis indikatorius būtų karinio pobūdžio grėsmė ar koks nors incidentas, tarkime, sienos kirtimas, tam tikrų ginklų panaudojimas“, – sakė jis.
Kaip kritinius indikatorius jis įvardijo incidentus pasienyje, išaugusius neteisėtos migracijos srautus, kaimyninių valstybių pareigūnų infrastruktūros gadinimą.
„Tai būtų tie kritiniai incidentai, kurie duotų mums pagrindą priimti tokius drastiškus sprendimus“, – sakė V. Vitkauskas.
Anot centro, sprendimus dėl asmenų, transporto, prekių srautų ribojimų, taip pat visiško valstybinės sienos su Baltarusija uždarymo priimtų Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė bei Nacionalinė saugumo komisija, siūlant sprendimus priimti Vyriausybei.
Lietuva rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė buvo pranešusi, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo, tačiau vėliau premjerė Ingrida Šimonytė patikslino, jog artimiausiu metu daugiau punktų uždaryti neplanuojama.
Apie galimą sienos su Baltarusija uždarymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse imta svarstyti, kai į šią šalį persikėlė keli tūkstančiai Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ narių, tačiau žuvus jos vadams dalis šios privačios grupuotės samdinių išvyko iš Baltarusijos.
