Skausmas – ne vienintelis DŽS simptomas
Dirgliosios žarnos sindromas apibrėžiamas kaip pilvo skausmo ar diskomforto, lydimo tuštinimosi pokyčių, buvimas. Jis klasifikuojama kaip funkcinis virškinamojo trakto susirgimas. Pacientas skundžiasi vidutiniškai 6 skausmo epizodais kiekvieną mėnesį. Kiekvienas skausmo epizodas tęsiasi iki 3 val., skausmo intensyvumo vidurkis yra 7 balai skalėje nuo 1 iki 10 balų. 86% pacientų skundžiasi įvairaus intensyvumo pilvo pūtimu, paryškėjančiu po valgio. DŽS simptomų išreikštumas lemia sumažėjusį darbo produktyvumą ir, priklausomai nuo susirgimo sunkumo laipsnio, pablogėjusią gyvenimo kokybę.
Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) paplitimas bendrojojoje populiacijoje siekia 5%-20%. Didžiausias DŽS paplitimas yra Pietų Amerikoje-21%, mažiausias – Pietryčių Azijoje -7%. Vakarų šalyse DŽS nuo 1,5 iki 3 kartų dažnesnis moterims nei vyrams. Moterys dažniau skundžiasi pilvo skausmu ir vidurių užkietėjimu, tuo tarpu vyrai dažniau skundžiasi viduriavimu.
Ligos priežastys po šiolei nėra aiškiai įvardytos
Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas, vadovaujantis Romos IV diagnostiniais kriterijais. Klinikinėje praktikoje atliekamas detalus paciento ištyrimas, siekiant diferencijuoti nuo kitų organinių ligų, kurių simptomai panašūs.
DŽS skirstoma į keturias skirtingas pogrupes pagal pirminio simptomo vyravimą: DŽS, vyraujant vidurių užkietėjimui, DŽS, vyraujant viduriavimui, mišrus variantas (viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu) ir nespecifinis, poinfekcinis DŽS.
Su DŽS pasireiškiantys gretutiniai (komorbidiniai) susirgimai: fibromialgia, lėtinis nuovargio sindromas, lėtinis nugaros skausmas, lėtinis dubens skausmas, lėtinis galvos skausmas, temporomandibularinio sąnario disfunkcija – nustatoma maždaug pusei DŽS pacientų, tai yra dvigubai dažniau nei bendroje populiacijoje.
Patfiziolologiškai, DŽS išsivystyme dalyvauja virškinamojo trakto motorika, padidėjęs jautrumo slenkstis, žemo laipsnio virškinamojo trakto uždegimas, mikrofloros pokyčiai, smegenų-virškinamojo trakto tarpusavio sąveikos pokyčiai bei psichosocialinis stresas. Keletas DŽS išsivystymo hipotezių siejama su genų įtaka, poinfekciniu plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimu bei tam tikrais mitybos ypatumais. Padidėjęs kūno masės indeksas taip pat siejamas su didesniu DŽS naujų atvejų skaičiumi. Tačiau ligi šiol vieningo, patfiziologinio ligos supratimo, kuris lemtų įtikinamą, pagristą, ir priežastinį gydymą dar nepaaiškėjo.
Gydymui labai svarbus gydytojo ir paciento santykis
Priklausomai nuo DŽS varianto, simptomų kontrolei gali būti taikomas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. DŽS gydymas turėtų būti individualizuotas, ir čia reikšmingas vaidmuo tenka glaudžiam paciento-gydytojo tarpusavio ryšiui ir bendradarbiavimui.
Daugybėje mokslinių publikacijų pažymima, kad paciento-gydytojo tarpusavio ryšys turi reikšmingą įtaką gydymui. Gydytojas turėtų aiškiai ir suprantamai paaiškinti apie diagnostinius procesus, gydymo galimybes, užsibrėžti aiškius bei realistinius tikslus, sukurti rūpestingą ir palaikančią atmosferą.
Ligos išsivystymui didelę įtaką turi aplinka ir smegenų veikla
Nustatytas DŽS ryšys su depresija, nerimo sutrikimais, tačiau išlieka neaišku, kuri iš šių ligų yra priežastis, o kuri pasekmė.
Atsižvelgiant į egzistuojantį ryšį tarp smegenų ir virškinamojo trakto bei aplinkos poveikį DŽS išsivystyme, psichiatras profesorius Doug Drossman 1998 metais pirmasis aprašė ir pritaikė biopsichosocialinį dirgliųjų žarnų sindromo modelį. Šis modelis padeda suvokti ligą bei pagrindžia sąveiką tarp virškinamojo trakto biologinių sutrikimų bei centrinėje nervų sistemoje apdorojamų mechanizmų. Šio modelio pagrindinė, raktinė dalis, sąlygojanti simptomų paūmėjimą, yra sutrikusi smegenų-virškinamojo trakto ašies reguliacija.
Daugumai DŽS pacientų būdingas hiperbūdravimas ir hieprjautrumas į visceralinius pojūčius ir padidėjęs autonominės nervų sistemos sujaudinimas į visceralinius vyksmus.
Pirmo pasirinkimo gydymas DŽS simptomų mažinimui turi būti komplementinė ir alternatyvi terapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET terapija) ar hipnoterapija, relaksacinė terapija (joga, meditacija).
Ligos kontrolei ir gydymui ypač svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai
Mitybos įtaka yra labia svarbi sergantiems DŽS. Dietos apribojimai tam tikrai daliai pacientų naudingi, tačiau nepagrįstas maisto produktų išbraukimas iš raciono iš tikrųjų pablogima DŽS simptomų kontrolę. Sergantys DŽS mitybos klausimais turėtų konsultuotis su kvalifikuotais specialistais-gydytojais dietologais, o ne su mitybos specialistais, neturinčiais medicininio išsilavinimo. Gydytojas dietologas geriausiai ir profesionaliai patars, kokį maistą rinktis, kuri dieta labiausiai tinka.
Nustatyta, kad lengvi fiziniai pratimai ar nedidelis fizinis aktyvumas (pvz., aerobinė treniruotė, važiavimas dviračiu ir kt) sumažina DŽS simptomus bei pilvo pūtimą bei dujų susidarymą, padeda sureguliuoti virškinamojo trakto motoriką.
Daugiau apie InMedica klinikoje teikiamas paslaugas galite sužinoti čia.
