Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Diskusija apie Konstituciją: noras ją keisti – rinkiminis populizmas ar realybės suvokimas?

LR konstitucija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / LR konstitucija
Šaltinis: 15min
0
A A

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje „Ar reikia keisti Konstituciją?“ teisininkas Vygantas Malinauskas kėlė pasitikėjimo Konstituciniu Teismu klausimą. Teisininkui neaišku, kokiais metodais, vertybėmis vadovaujasi Konstitucinis Teismas (KT), kokius kriterijus renkasi interpretuodamas Konstitucijos nuostatas.

„Pavyzdžiui, interpretuoti nuostatą, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys – nieko čia nepriinterpretuosi. Tačiau kai kalbame apie tai, kokios žmogaus teisės ar laisvės turi būti ginamos, koks jų turinys ir apimtis, šie dalykai tampa plačios diskusijos objektu“, – sako V.Malinauskas ir kaip ginčytiną pateikia nušalintojo prezidento Rolando Pakso pavyzdį.

„Prezidentas buvo nušalintas dėl neproporcingai mažo nusižengimo, kuris jokioje kitoje valstybėje nebūtų laikomas pagrindu nušalinti prezidentą. Aš nesu joks „paksistas“, beje“, – teigia V.Malinauskas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algis Čaplikas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algis Čaplikas

„Aš nesu R.Pakso šalininkas, aš atvirkščiai dalyvavau kitoje pusėje, bet jausmas viduje buvo – kažką darome ne taip. Ne todėl, kad aš myliu-nemyliu R.Paksą, bet su savo valstybe su savo valstybės vadovais taip neturėtume pasielgti. Nesvarbu, kas ten buvo. Tiesiog šiandien R. Paksas, rytoj dar kas nors kitas...“ – teisininkui pritaria Lietuvos laisvės sąjungos narys Algis Čaplikas.

Atsakydamas į tokius žodžius, KT pirmininkas Dainius Žalimas paprasčiausiai primena, kad R.Paksą iš Prezidento pareigų pašalino ne KT, o Seimas. Jis taip pat prieštarauja V.Malinausko teiginiui apie nekvestionuojamą nuostatą dėl 141 Seimo nario: „Šiandien Seimą sudaro ne 141 narys. Iš kur aš žinau? Trečiadienį priimsiu naują Seimo nario priesaiką. Tai 140 – gali būti, kad dar kelių trūksta. Bet ar tai reiškia, kad padėtis neatitinka Konstitucijos? Čia ir prasideda aiškinimas, kuriam vien teksto nepakaks.“

Konstitucinio Teismo nuotr./Dainius Žalimas
Konstitucinio Teismo nuotr./Dainius Žalimas

Siekis keisti Konstituciją – populizmas ar būtini pokyčiai?

Anot kandidato į Seimą A.Čapliko, Konstitucijoje išdėstyti teiginiai, pavyzdžiui, laiduojamas nemokamas gydymas, neatitinka realybės.

„Tai kas mūsų šalies vadovas – premjeras ar prezidentė? Lyg tai suprantame, kad pagal galias, kurias suteikia Konstitucija, tai premjeras, nes visa valdžia Lietuvoje – jo rankose, bet į Vadovų Tarybą važiuoja prezidentė“, – teigia A.Čaplikas. Politiko nuomone, pagrindiniame Lietuvos teisės akte reikėtų taisyti teiginius, susijusius su sveikata, dviguba pilietybe, šeimos samprata, valstybės valdžia ir švietimu.

„Problema, kai Konstitucijoje sakoma, kad nemokamas mokslas laiduojamas tik gerai besimokantiems, tikrai yra, bet tai yra politikų, politinės valios problema. Kaip ir dėl dvigubos pilietybės. Surenkite referendumą, balsuokite taip, kaip jums labiau norisi, ir problemos nebus“, – A.Čaplikui atsako KT pirmininkas ir politiko siekius keisti Konstituciją vadina priešrinkiminiu populizmu.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Apie Benediktą XVI buvo labai daug išankstinių kvailų nuomonių, kurios vėliau subliūško“, – pastebi V.Ališauskas.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vytautas Ališauskas

„Iš karto matyti, kad po kelių savaičių vyks rinkimai, nes tai, ką girdėjome, yra tipinė rinkimų retorika. Po rinkimų visos idėjos apie Konstitucijos keitimą bus pamirštos“, – tvirtina D.Žalimas ir pabrėžia, kad pagrindinio valstybės įstatymo nuostatos buvo keičiamos, kai to tikrai reikėjo. Jam antrina ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.

„Konstitucija apskritai jokiu būdu neturi būti keičiama. [Nebent] jeigu mirtinai ją reikia keisti, pavyzdžiui, kai buvo padaryti nedideli pakeitimai dėl Europos Sąjungos“, – primena istorikas. Anot V.Ališausko, Konstitucijos keičiasi tada, kai keičiasi valstybės.

Konstitucija apskritai jokiu būdu neturi būti keičiama. [Nebent] jeigu mirtinai ją reikia keisti, pavyzdžiui, kai buvo padaryti nedideli pakeitimai dėl Europos Sąjungos.

V.Malinauskas: KT gadina Konstituciją

Teisininko V.Malinausko nuomone, nuostatų keitimas norint taisyti Konstituciją neatneša jokios naudos. Anot V.Malinausko, reikia keisti KT, kuris ir turi galią aiškinti Konstituciją, suteikti žodžiams prasmę, galiausiai, kurti tokias taisykles, kurių, kad ir kaip ieškotumei, Konstitucijoje nerasi.

„Jeigu nori tikrų pokyčių, turi pakeisti didžiąją dalį teisėjų žmonėmis, kurie mąstytų kitaip, kitaip suprastų Konstituciją. Pagal dabartinę konstitucinę sistemą tai yra neįmanoma. Netgi visuomenei pastebėjus, kad KT padarė kokią nors loginę klaidą arba priėmė sprendimą, remdamasis pseudo arba selektyviais argumentais [...], ji vis tiek turi ribotą galimybę ką nors pakeisti“, – sako teisininkas.

KT, V.Malinausko teigimu, klysta, tačiau, turėdamas imunitetą, nedrįsta to pripažinti.

„KT [...] darydamas klaidas gadina Konstituciją – ne kaip tekstą, bet kaip tam tikrą visuomenės supratimą ar sutarimą. Tas sugadintas variantas, tampa tuo realiuoju mūsų Konstitucijos variantu. Dar blogiau. Sugadintas arba de facto pakeistas Konstitucijos variantas tampa normatyviniu, kurį perima, tarkime, naujos Vilniaus universiteto teisės studentų kartos ir toliau sėkmingai jį įtvirtina, aiškina ir platina“, – nuogąstauja teisininkas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Konstitucija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Konstitucija

Atsakydamas V.Malinauskui, D.Žalimas primena, kad neliečiamumą, referendumu priimdama Konstituciją, KT suteikė tauta bei įgaliojo tapti arbitru.

„Iš visų valstybės institucijų, išskyrus prezidento, Konstituciniu Teismu ir jo aiškinimais tauta pasitiki [labiausiai]“, – sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis remiasi KT pirmininkas.

Konstitucinį Teismą siūlo prižiūrėti

KT darbą ir pačią Konstituciją apskritai teigiamai vertina ir kultūros istorikas V.Ališauskas.

„Mano nuomone, dabartinė Lietuvos Konstitucija yra genialus produktas, neturintis jokių sovietinių reliktų. Mūsų Konstitucijos tėvai žmogiška prasme padarė kažką tobulo. Už Lietuvos kelią, nueitą per 26 metus, kuris valstybiškai iš esmės yra sėkmingas, didžiąja dalimi turime būti dėkingi Konstitucijai“, – sako V.Ališauskas.

Konstitucinio Teismo sprendimai yra prognozuojami. Jis nekeičia savo nuostatų priklausomai nuo kiekvienų Seimo ar prezidento rinkimų.

„Konstitucinio Teismo sprendimai yra prognozuojami. Jis nekeičia savo nuostatų priklausomai nuo kiekvienų Seimo ar prezidento rinkimų.

Tai institucija, kuri turi savo tradiciją, turi jurisprudencijos tęstinumą“, – tvirtina D.Žalimas, jis teigia besididžiuojantis ir besidžiaugiantis KT nepriklausomumu ir vadina ją stabiliausia valstybės institucija.

Tuo tarpu V.Malinauskas vardija KT trūkumus. Anot teisininko, KT savavališkai priima sprendimus ir aiškina Konstituciją, daro logines ir faktines klaidas. Dėl šių priežasčių jis siūlo steigti KT priežiūros instituciją.

„Visuose teismuose turime apeliacinę instanciją išskyrus Konstituciniame Teisme“, – argumentuoja teisininkas.

Tokiai idėjai kategoriškai priešinasi KT pirmininkas.

„Kontrolė virš kontrolės? Įsteikime Konstitucinį Teismą kvadratu, kai kvadratu netenkins, įsteigsime kubu ir panašiai? – pasiūlymu stebisi D.Žalimas.

„Jūs niekur pasaulyje nerasite dviejų ar trijų rūmų Konstitucinio Teismo. Lietuva būtų unikali“, – teigia KT pirmininkas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min