Joje siekta aptarti jaunimo verslumo galimybes ir sąlygas Klaipėdos mieste, išgirsti jaunimo nuomonę, kaip valdžios institucijos ar nevyriausybinės organizacijos gali padėti jaunimo verslumo ugdymo procese.
Aukštųjų mokyklų ir jaunimo organizacijų atstovai įvardijo keletą konkrečių problemų: pradinio kapitalo, patirties stoką bei konkrečios informacijos apie jau esamus verslus Klaipėdos mieste, galimas verslo nišas trūkumą. Tačiau diskusijos dalyviai pastebėjo ir tai, kad verslumas – tai asmeninių žmogaus savybių visuma, todėl kartais ryžtis pradėti verslą kliudo ne biurokratija ar pinigų stoka, o baimė rizikuoti ir patirti nesėkmę.
Verslininkų atstovai pažymėjo, jog mokestinė bazė Lietuvoje nėra itin palanki verslui kurti – mokesčius mokėti privalu nuo įmonės įkūrimo pradžios, nors dar net negaunamos pajamos. Todėl tikimasi, kad šios sąlygos bus palengvintos naujai įsikuriančioms įmonėms.
Bankininkų teigimu, pinigų verslui pradėti yra skiriama pakankamai daug, tačiau jaunimas ne visada žino, o kartais ir ne itin domisi, kaip tuos pinigus gauti. Be to, pastebėjo, kad tam turi būti ugdomas finansinis jaunimo raštingumas bei sugebėjimas parengti pagrįstus verslo planus.
Renginio metu taip pat aptartos įgyvendinamos programos bei iniciatyvos, skirtos jaunimo verslumui skatinti. Viena iš tokių iniciatyvų asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ verslo grupės jau antrus metus įgyvendinamas projektas „Užaugink verslo idėją“, skirtas Klaipėdos miesto ir Žemaitijos regiono aukštųjų mokyklų studentams.
„Šiuo projektu siekiame ne tik paskatinti studentus kūrybiškai pažvelgti į įvairias verslo situacijas, bet ir parengti sukurtoms idėjoms realius verslo planus bei šiame procese glaudžiai bendradarbiauti su patyrusiais verslininkais. Manome, kad tai gali bent iš dalies prisidėti prie diskusijoje jaunimo įvardintų problemų sprendimo,“ – sakė asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ Valdybos ir Verslo grupės narys Saulius Savickis.
