Šalia didžiausių Lietuvoje, „Dituvos“ sodų, kelis dešimtmečius sėkmingai veikė nedidelis daržovių ir sendaikčių turgelis. Tačiau tiek valdininkai, tiek čia besilankantieji pastebėjo, kad pastaruoju metu turgus nepaprastai išsiplėtė, o pirkėjai į jį traukia ne tik iš Klaipėdos, bet net iš Skuodo ar Jurbarko.
Į šį turgų plūstantys pirkėjai čia ieško ne tik sodo gėrybių, vaismedžių, bet mielai čiupinėja sendaikčius ir čia pat, plyname lauke matuojasi dėvėtus rūbus.
Pemėgo sendaikčių turgus
 |
| Sendaikčių turguje - įvairiausi daiktai. |
„Gyvenu Vilniuje, bet esu kilusi iš Klaipėdos. Savaitgalį grįžtu į gimtąjį miestą ir lekiu į turgavietes. „Dituvoje“ didesnę dalį užima „skudurynas“, sendaikčių mažiau nei Rietavo turguje. Tačiau čia labai geras privažiavimas, pats turgus ne ant asfalto, o ant žolytės“, - sakė šį turgų pamėgusi Mika Frankaitė. Įspūdžius apie netikėtus pirkinius tokiose prekyvietėse ši moteris netgi aprašo savo internetiniame dienoraštyje, atradimais ji pakvietė dalintis ir skaitytojus.
Pati Mika „Dituvos“ turguje rado ne vieną jaukią smulkmeną namams ir pasipuošė ne vienu originaliu apdaru vos už kelis litus. „Turguje yra labai daug naujų daiktų. Tikrai pigiai galima įsigyti tikrą vertybę. Nusipirkau kailinę kepurę, kuri dar visa žvilganti, net traškanti, kainavo vos 10 litų“, - džiaugėsi jauna moteris.
Viena mergina sendaikčių turguje įsigijo karolius, pardavėja manė, kad jie nieko verti. Sakė: „Duok penkis litus". Paaiškėjo, kad ten tikrų tikriausi perlai, - sakė M.Frankaitė.
Į tokias turgavietes žmones privertė ne tik sunkmetis. „Žmonės pasisotino ir persisotino pačiu masinių daiktų, dabar gero skonio apraška yra pirkti megztuką ne iš parduotuvės už 260 litų, o iš turgelio už 6 lt ir taip nepalaikyti vartojimo, kuris dar ir daug kainuoja“, - samprotavo moteris.
Ir uždarbis, ir pramoga
„15min“ žurnalistės kalbinti turgaus prekeiviai neslėpė, kai kuriuos iš jų imtis tokios veiklos privertė sunkmetis, kitiems tai tiesiog malonus laiko praleidimo būdas. „Turiu dėvėtų rūbų parduotuvę Klaipėdoje, bet čia rūbų kaina mažesnė. Prekiauju tik porą mėnesių, puiku, kad čia nedideli mokesčiai už vietą - tik 10 litų dienai. Man tai savotiška pramoga, geras laikas gryname ore“, - sakė prekybininkė Danutė.
 |
| Pirkėjos apžiūrinėjo užuolaidas. |
Kitas prekybininkas, čia uždarbiaujantis pirmą vasarą pridūrė, kad turgus pastaruoju metu itin išsiplėtė. Savaitgalį, jau anksty ryte atvykėliai sunkiai randa vietos, kur pasistatyti automobilį. „Gyvenimas privertė čia darbuotis, tokia ekonominė situacija. Pagal profesiją dirbti geriau nei turguje stovėti”, - ne itin noriai kalbėjo vyriškis.
Klaipėdietė Diana turguje prekiauja kartu su dukra. Pernai moteris čia atvykdavo kaip pirkėja, o šiemet pati siūlo įvairių rūbų. Prekes ji įsigyja iš sandėlių, kur rūbais prekiaujama urmu.
„Dukra studijuoja ekonomiką, vasaros metu kiekvieną dieną dirbti nesinorėjo, o savaitgaliais visai miela. Tai tarsi stipendija, kurios ji negauna. Be to, taip dukra mokosi prekybos, o aš pati turiu didelę patirtį šioje srityje”, - šypsojosi Diana. Moteris darbo dienomis pluša savo darbovietėje ir neslėpė – kolegoms apie tokį uždarbiavimą nepasakojo. „Nesireklamuoju, nors dirbti nėra žema. Žema yra meluoti, vogti“, - sakė moteris. Diana teigė, kad pasidairyti naujų arba labai geros kokybės mažai dėvėtų rūbų klientai atvyksta net iš Tauragės, Jurbarko.
Turgus – ant privačios žemės
Sendaikčių ir dėvėtų rūbų turgus „Dituvoje“ veikia privačiame sklype. O nedidelis sodo gėrybių turgelis – ant bendrijai priklausančios žemės, tačiau vis dar yra nelegalus. Čia visai neseniai išdygo naujutėlaitis paviljonas. Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VET) tokį paviljoną Klaipėdos rajono savivaldybės reikalavo pastatyti jau seniai, nes ne tik gėrybėmis, bet ir pieno, mėsos produktais ūkininkai prekiauja sudėję ant suręstų dėžių.
 |
| Naujas paviljonas, anot prekybininkų, nepatogus. |
„Stengėmės, kad būtų bent minimalios sąlygos, kad pirkėjai įsigytų saugius produktus. Savivaldybei buvo surašyta gausybė raštų, prekybininkai buvo bausti ne kartą, nes turgus nelegalus, prekiaujama nežinia kur pagaminta mėsa, ūkininkai neturėjo saugą patvirtinančių dokumentų. Dabar problema išsispręs, bus paskirtas už administravimą atsakingas žmogus“, - sakė VET viršininkas Antanas Bauža.
Klaipėdos rajono savivaldybė naujo paviljono statybai skyrė apie 20 tūkst. lt. Anot administracijos direktoriaus Česlovo Banevičiaus, šioje vietoje planuota pastatyti didesnį, uždarą turgų, tačiau kelių milijonų litų vertės projektui pristigo lėšų.
Turgelyje gėrybėmis ir ūkio produktais prekiaujantys Stasys ir Ona piktinosi, kad naujas paviljonas visiškai nepatogus. Prekystaliai pastatyti itin aukšti, moterims kone iki pažastų. „Kaip užsikelti bidoną pieno?“, - svarstė moterys. Tačiau Č.Banevičius patikino, kad visas problemas bus galima išspręsti.
Plėtra kelia problemų
Sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas Vytaus Gedvila teigė, kad dėl netikėtai išsiplėtusio „Dituvos“ turgaus kyla ir bėdų. „Atvyksta tiek automobilių, kad kyla avarinės situacijos. Sustatėme ženklus, tačiau daug kas juos ignoruoja. Turgus, kuriame prekiaujama sendaikčiais, rūbais, veikia privačioje valdoje. Tačiau, jei savivaldybė davė leidimą prekiauti ir žmonės ima iš prekybininkų mokesčius, jie turi pasirūpinti eismu, pastatyti tualetus, šiukšliadėžes. Bandysime susitikti su sklypo savininkais ir tai aptarsime“, - sakė V.Gedvila. Jis pasakojo esąs senas sodininkas ir pamenantis, kad prieš gerą dešimtmetį didžiulio turgaus vietoje rinkosi tik būrelis sendaikčių pardavėjų.
