2008-09-15 07:16

Donorų kortelės klaidžioja tamsoje

Eglė Gerulaitytė
Lietuvoje siekiama palengvinti organų donoro kortelės įsigijimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktas pasiūlymas leisti kortelę įsigyti internetu. Specialistai teigia, jog neigiamas visuomenės požiūris stabdo šiuos procesus.
Inkstų transplantacija Santariškėse
Inkstų transplantacija Santariškėse / „15 minučių“/Petro Katausko nuotr.
Temos: 1 Donorystė

Daugumoje Vakarų Europos šalių 40 proc. gyventojų turi donoro korteles – sutikimus, jog po mirties jų organai gali būti panaudoti transplantacijai. Lietuvoje donoro korteles turi vos 0,3 proc. gyventojų.

„Per pastaruosius 8 metus žmonės į organų donorystę pradėjo žiūrėti kiek palankiau, yra daugiau informacijos apie tai, tačiau donoro kortelės turėtojų nedaugėja. Viena priežasčių – sudėtinga kortelės įsigijimo sistema“, – pasakojo Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Donorystė“ vadovas Arminas Bartkaitis.

Pasak jo, šiuo metu žmogus, norintis įsigyti donoro kortelę, turi apsilankyti pas savo gydytoją ir jo akivaizdoje pasirašyti sutikimą.

Nors ir Bažnyčia pasisako už organų transplantaciją, nemažai žmonių tebemano, jog tai kažkoks draustinas dalykas, sakė R.Dambrauskienė.

Norintiems įsigyti donoro kortelę nedaromos jokios išimtys – vizito pas gydytoją jie turi laukti eilėse, kaip ir visi kiti. Eilės ir taip erzina, o laukti jose vien tam, kad pasirašytum sutikimą, retas pasiryžta“, – sakė A.Bartkaitis.

Pasak jo, gydytojai ne visuomet turi reikalingas sutikimų formas ir ne visuomet žino, kaip tiksliai sutvarkyti šią procedūrą.

„Esame pasiūlę Sveikatos apsaugos ministerijai suteikti žmonėms galimybę donoro kortelę įsigyti internetu. Neabejojame, jog tuomet donoro korteles turinčiųjų gerokai padaugėtų“, – teigė Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Donorystė“ vadovas A. Bartkaitis.

Pasak jo, šiuo metu šis pasiūlymas svarstomas.

Visuomenė nepasiruošusi

„Mirtis – intymus dalykas. Nenuostabu, jog daug kam sunku apie tai kalbėti“, – įsitikinusi Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ Vilniaus skyriaus pirmininkė Roberta Dambrauskienė.

Jos teigimu, galimybė donoro kortelę įsigyti internetu, procedūrą galbūt ir supaprastintų, tačiau žmonių nusistatymas – tebėra problema.

„Nors ir Bažnyčia pasisako už organų transplantaciją, nemažai žmonių tebemano, jog tai kažkoks draustinas dalykas. Daug kas baiminasi, kad organas gali būti parduotas, kad dėl jo gali būti pasikėsinta į jų gyvybę“, – pasakojo R.Dambrauskienė.

Anot jos, Lietuvoje trūksta švietimo, informacijos apie donorystę. Kai kuriose Skandinavijos šalyse žmogus turi pasirašyti atsisakymą, jog nesutinka, kad po mirties jo organai būtų transplantuoti. Jei tokio atsisakymo žmogus nėra pasirašęs, jo organai automatiškai gali būti panaudoti.

„Lietuvos Civilinis kodeksas numato aktyvią žmogaus valios išraišką, todėl numanomo sutikimo modelis Lietuvoje negali būti taikomas. Tačiau visuomenė ir nebūtų tam pasiruošusi. Tai rodo nedidelis donoro kortelių bei artimųjų prieštaravimo donorystei skaičius – kai artimųjų klausiama, ar jie neprieštarautų, kad mirusiojo organai būtų paaukoti, dauguma atsako neigiamai“, – pastebėjo Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė viešiesiems ryšiams Vita Petronytė.

Pernai Lietuvoje atlikta 14 širdies transplantacijų, šiemet – 4, pernai - 83 inkstų transplantacijos, šiemet – 23, pernai - 39 akies ragenų transplantacijos, šiemet – 20. Efektyvių donorų pernai buvo 48, šiemet – 18, potencialių donorų pernai buvo 95, šiemet – 52. Šiemet transplantacijų laukia: inksto – 289, širdies – 38, akies ragenos – 380 žmonių.

Psichologinės kliūtys

Dauguma specialistų sutaria, jog viena pagrindinių kliūčių įsigyti donoro kortelę visgi yra išankstinės neigiamos žmonių nuostatos.

„Šalyje egzistuoja „saviškių“ psichologija – mamai, broliui inkstą galiu paaukoti, o štai svetimam žmogui – ne“, – pastebėjo psichologas Olegas Lapinas.

Be to, jo teigimu, Lietuvoje egzistuoja kitoks požiūris į savo kūną.

„Mes kūną laikome savo nuosavybe, Vakaruose tokio beatodairiško įsikibimo nėra, ten visuomenės labiau bendruomeniškos. Lietuviai mano, jog „aš turiu būti aš“ net ir po mirties, tad jiems sunkiau priimti organų donorystės idėją. O Vakarai kur kas stipriau suvokia „mes“ sąvoką, ten dalijimosi, bendruomeniškumo jausmas yra stipresnis“, – sakė O.Lapinas.

Mitai ir faktai

Mitas: Jei aš turėsiu donoro kortelę, mane gali nužudyti dėl organų.

Faktas: Informacija apie Donoro kortelės savininkus yra saugoma vadovaujantis teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais ir gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po Donoro kortelės savininko mirties.

Mitas: Aš per senas būti donoru.

Faktas: Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės.

Mitas: Paimant organus transplantacijai, bus sudarkytas kūnas.

Faktas: Organai yra paimami tokiu pačiu būdu, kaip ir atliekama paprasta operacija.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą