Dabar populiaru
Publikuota: 2009 spalio 16d. 06:00

Drąsiai šaliai pritrūko ryžto

Įvaizdžio formavimo specialistai Lietuvai siūlo susieti šalies vardą su gintaru, džiazu, lazeriais, rūpintojėliais ar net krepšiniu. A.Kubiliaus nuomone, „krepšinis yra svarbi Lietuvos dalis“, tačiau formuojant Lietuvos įvaizdį svarbiau akcentuoti lietuvių darbštumą, išsilavinimą, dinamiškumą.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Įvaizdžio formavimo specialistai Lietuvai siūlo susieti šalies vardą su gintaru, džiazu, lazeriais, rūpintojėliais ar net krepšiniu. A.Kubiliaus nuomone, „krepšinis yra svarbi Lietuvos dalis“, tačiau formuojant Lietuvos įvaizdį svarbiau akcentuoti lietuvi

Užsienio bendrovių investicijų svarbą akcentuojanti šalies valdžia užmiršo vieną svarbiausių jų pritraukimo įrankį – Lietuvos įvaizdį. Jam formuoti skirti milijonai išgaravo it nebuvę, o bendros įvaizdžio kūrimo strategijos šalis taip ir neturi.

Lėšų šalies įvaizdžio formuoti skirstymas primena pilstymą iš tuščio į kiaurą: šimtus tūkstančių litų kainavęs Lietuvos prekės ženklas paliktas likimo valiai; įvaizdžio formavimo koncepcija, skambiai pavadinta „Lietuva – drąsi šalis“, išmesta į šiukšliadėžę; įvairios institucijos perka patarimus, kaip derėtų pristatyti Lietuvą užsienyje, tačiau tai įneša tik dar daugiau chaoso.

Įvaizdžio formavimo koncepciją pernai buvo patvirtinusi speciali Vyriausybės komisija, tačiau reorganizavus Vyriausybę į Ministro pirmininko tarnybą už įvaizdžio formavimą atsakingos komisijos neliko.

Valstybės kontrolė dar pavasarį konstatavo, jog įvaizdis formuojamas neracionaliai, o tam išleisti 63 mln. Lt naudoti neefektyviai. Įvaizdžio strategijos įgyvendinimas buvo įšaldytas, šis klausimas nejuda iki šiol.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog strategijos atsisakyta, nes „nebuvo iki šiol normalių rezultatų“. Anot premjero, dabar svarstoma apie ilgalaikę viziją, kaip derėtų prisistatyti pasauliui. „Čia, regione, mes matome save kaip modernią, turinčią savo specifiką, tam tikrus prioritetus, ypač aukšto lygmens paslaugų formavime, valstybę. Ir tada reikia galvoti, kaip tai pateikti pasauliui per tam tikrus įvaizdžio dalykus“, – „15min“ sakė A.Kubilius.

Kada idėja galėtų virsti kūnu, lieka neaišku.

Viena kryptis

Specialistai teigia, jog nedidelei šaliai, tokiai kaip Lietuva, derėtų akcentuoti ne pasiekimus, o galimybes ir pasauliui siųsti vieną aiškią žinią, o ne kelias skirtingas. Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigia, jog šiuo metu Lietuvoje būtent „centralizavimo“ trūksta labiausiai – kiekviena ministerija įvaizdį įsivaizduoja savaip, nėra bendros nuomonės, todėl jis formuojamas chaotiškai, spontaniškai. Pasak M.Katkaus, „jei taip elgtųsi kompanija, greitai bankrutuotų“.

„Puikus pavyzdys – Estija. Ten taip pat kyla įvairiausių skandalų dėl finansavimo ir kitų dalykų, bet jie bent ką nors daro ir veikia kryptingai, yra sutarimas tarp politikų, verslininkų, žiniasklaidos ir t. t. Todėl užsienyje Estija matoma kur kas ryškiau, aiškiau“, – „15min“ sakė ryšių su visuomene kompanijos „VRP|Hill & Knowlton“ direktorius Mykolas Katkus.

Mes matome Lietuvą kaip modernią, turinčią savo specifiką, tam tikrus prioritetus, ypač aukšto lygmens paslaugų formavime, valstybę, – sakė A.Kubilius.Jo nuomone, šiuo metu svarbiausia rasti politinį sutarimą, pasiryžimą imtis bendros įvaizdžio formavimo strategijos. „Šį klausimą derėtų patikėti vienai institucijai, kuri už visą strategiją būtų atsakinga – galbūt prie Vyriausybės ar net prezidentūros, kad turėtų visuomenės pasitikėjimą“, – teigė M.Katkus.

Jo nuomone, formuojant bendrą Lietuvos įvaizdžio strategiją būtų galima remtis Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) užsakyta šalies ekonominio įvaizdžio 2009–2014 metų strategija, kurią parengė ženklodaros specialistas Wally Olinsas ir jo vadovaujama konsultantų bendrovė „Saffron Brand Consultants“. Joje Lietuvai siūloma prisistatyti kaip Šiaurės rytų Europos šaliai bei kurti mąslios ir patikimos, gyvybingos ir romantiškos šalies reputaciją.

„Viską galima kritikuoti. Šį planą aš gal būčiau ruošęs kiek kitokį, bet tai yra rimtas, kokybiškas darbas, kuriuo būtų galima vadovautis. Šiuo metu problema yra ne kažkoks neteisingas darymas, o nieko nedarymas“, – teigė M.Katkus.

Užburtas ratas

Strategijas keitusi, o galiausiai įvaizdžio klausimą įšaldžiusi valdžia dabar teisinasi stokojanti lėšų.

„Naujausią – „drąsios šalies“ – koncepciją dabar jau reikėtų koreguoti – Lietuvoje pasikeitė ir socialinė, ir ekonominė situacija. Tačiau po reorganizacijos Vyriausybėje liko nenuspręsta, kokiai institucijai bus patikėtas įvaizdžio klausimas. O sunkmečiu šiems klausimams nėra lėšų“, – užburtą ratą vaizdžiai nupasakojo Ministro pirmininko tarnybos Komunikacijos koordinavimo skyriaus vedėja Nomeda Poderienė.

Tai yra tiesa – reikia vienos linijos, bet kol nėra vienos už tai atsakingos institucijos, dabartinės programos bus toliau vykdomos. Kai bus sutarta dėl atsakomybės, bus aišku, kam patikėti koregavimą, – sakė N.Poderienė.Parengti ir patvirtinti Lietuvos įvaizdžio formavimo strategiją, paskirti už tai atsakingus pareigūnus Vyriausybės reikalauja ir Seimas. Tokiam nutarimo projektui po pateikimo parlamentarai pritarė praėjusį antradienį.

N.Poderienė teigė, jog į Seimo klausimus bus atsakoma paruošus ataskaitą Valstybės kontrolei. „Iki gruodžio turime informuoti Valstybės kontrolę apie sprendimus, Seimo nutarimas iš esmės atkartoja tuos klausimus, taigi informacija bus pateikta ir jiems“, – sakė N.Poderienė.

Ji patvirtino, jog teiginys apie 63 mln. Lt šalies įvaizdžiui formuoti nėra iš piršto laužtas. „Įvairios institucijos vykdo savo programas, tie pinigai susideda ir gauname įspūdingas sumas. Ir Ūkio, ir Užsienio reikalų, ir Kultūros ministerijos turi savo biudžetus, programas, LEPA vykdo savo priemones...“ – vardijo pašnekovė. Ji pritarė, jog tikslingiau būtų skirti lėšas turint bendrą strategiją: „Tai yra tiesa – reikia vienos linijos, bet kol nėra vienos už tai atsakingos institucijos, dabartinės programos bus toliau vykdomos. Kai bus sutarta dėl atsakomybės, bus aišku, kam patikėti koregavimą.“

Ženklą naudoja

Savą įvaizdžio formavimo strategiją turinti LEPA artimiausiu metu jos atsisakyti neketina. „W.Olinsas buvo pasamdytas, kad paruoštų patarimus dėl šalies ekonominio įvaizdžio formavimo, o ne visos šalies įvaizdžio. Toje ataskaitoje taip pat pažymima, jog visos Lietuvos institucijos turi siųsti vieną žinutę – kas mes esame, ko siekiame. Šiuo požiūriu Lietuvoje tikrai trūksta pagrindinio veikėjo, dokumento, gairių, savotiško atspirties taško. Žinoma, šis dokumentas galėtų būti ir kaip dalis Lietuvos įvaizdžio strategijos“, – teigė LEPA Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Violeta Makauskienė.

Jos nuomone, teisintis lėšų trūkumu valdžiai nederėtų. „Pirmiausia galėtume bent paruošti namų darbus – nuspręsti, kas už tai bus atsakingas, sudaryti įvaizdžio formavimo darbo grupę, išspręsti politinius klausimus. O pagerėjus gyvenimui, imtis veiksmų“, – sakė V.Makauskienė.

LEPA nuotr./Lietuvos prekės ženklas.
Lietuvos prekės ženklas.

LEPA turi ne tik savo įvaizdžio formavimo strategiją, bet ir yra atsakinga už Lietuvos prekės ženklo sklaidą. Šis projektas taip pat neapsiėjo be skandalų – pirmasis kelią prasiskynęs variantas – žalias stilizuotas medis – buvo stebėtinai panašus į vieno Kanados miestelio ženklą. Vėliau patvirtintas spalvingas Lietuvos kontūrą primenantis ženklas su užrašu „Lithuania“.

„Ženklo kūrimas kainavo apie 200 tūkst. Lt, tuo projektas iš esmės ir baigėsi. Vyriausybės nutarimo dėl jo patvirtinimo niekada nebuvo, lėšų jai viešinti negavome, tačiau kur jau galime, jį naudojame – parodose, pristatymuose, skaidrėse, lankstinukuose... Skatiname naudotis ir kitus – įstaigas, bendroves. Įmonės pamažu pildo paraiškas, šiuo metu jų turime apie 50“, – kalbėjo LEPA atstovė.

Taip pat LEPA yra sukūrusi trumpą Lietuvą pristatantį filmuką.

Lietuvoje daugiausia Vokietijos įmonių

Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais Lietuvoje veikė 2430 užsienio kontroliuojamų įmonių – tai mažiau nei 2 proc. visų veikiančių įmonių šalyje. Daugiausia, 14 proc., sudarė Vokietijos investuotojai, Danijos, Estijos ir Latvijos – po 8 proc., Švedijos ir Suomijos – po 7 proc. Didžioji dalis šių įmonių Lietuvoje užsiėmė prekyba (38 proc.), nekilnojamuoju turtu (27 proc.) bei apdirbamąja gamyba (18 proc.).

Užsienyje 2007 metais buvo įsikūrusios 504 Lietuvos įmonės (296 – Europos Sąjungoje), jose dirbo apie 25 tūkst. žmonių. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min