„Drąsos kelio“ išplatintame pranešime aiškinama, kad teisėsaugos ir teisingumo sistema „atvirai gina prieš valstybę ir jos piliečius veikiančių grupuočių interesus“.
„Visiems būtina įsisąmoninti, kad, matant atvirai nusikalstamas teisėsaugos veikas, tokie demagoginiai teiginiai kaip „niekas negali kištis į teisėsaugos darbą“, dažniausiai skambantys iš bejėgiais apsimetančių valdančių politikų lūpų, tėra tik priedanga vykdyti tolimesniems nusikaltimams“, – dėsto „Drąsos kelio“ atstovai.
Jie aiškina, neva politikai suinteresuoti tokia teisėsauga, kad patys galėtų daryti nusikaltimus. Į valdžią besiveržiantys D.Kedžio šalininkai mano, kad visas problemas gali išspręsti žmonių renkamas Visuomeninis prokuroras.
„Tautos renkamam, o ne politikų paskirtam Visuomeniniam prokurorui turi būti suteikta teisė inicijuoti ikiteisminių ir kitų tyrimų pradėjimą visų galimai korumpuotų politikų, teisėjų, prokurorų atžvilgiu, kurie dabar niekaip negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kadangi Lietuvoje iki šiol nėra tokios institucijos, kuri galėtų tai padaryti nebijodama užsitraukti tų pačių politikų, teisėjų, prokurorų nemalonės ir sankcijų“, – rašoma laiške.
Politologas: taisyklių dažnai keisti negalima
Politologas Vytautas Dumbliauskas 15min.lt sakė skeptiškai vertinantis siūlymą steigti Visuomeninio prokuroro instituciją.
Vieną žmogų vienmandatėje rinkimų apygardoje Garliavoje žmonės išrinks, bet kad jie surinks 5 proc. rinkėjų balsų – jokių šansų
„Prokuroras kaltina valstybės vardu. Aš nežinau, kaip galima šią valstybės funkciją atiduoti kažkokiai visuomeninei organizacijai. Teisėsaugos sistema yra valstybės, tai yra valstybės teisėtos prievartos monopolis tam tikroje teritorijoje. Įsteigus tokią instituciją, mes sukurtume daugiau prievartos subjektų. Kur tada mes nusiristume? Nerimtai toks pasiūlymas atrodo, – teigė pašnekovas. – Aš manau, kad generalinis prokuroras turi būti renkamas kvalifikuotų žmonių ir jie negali būti visuomeniniai kaltintojai. Kaltintojai valstybės vardu naudoja visą valstybės prievartos aparatą. Jeigu dar kažkas turės prievartos teisę, mes turėsime pilietinį karą. Juk kur atsiranda dvi valdžios, visada kyla pilietinis karas.“
Jis pabrėžė, kad valstybėje turi būti aiškios taisyklės, kurių negalima dažnai kaitalioti. „Mūsų valstybė jauna, jeigu taisykles pradėsime kaitalioti pagal to meto aktualijas, tai nieko gero neduos“, – pridūrėV.Dumbliauskas.
Partija neturi ateities
„Drąsos kelio“ atvirame laiške yra ir daugiau siūlymų, kaip turėtų būti tvarkomasi valstybėje. Garliavos aktyvistai teigia pasisakantys už tai, kad būtų panaikinta senatis už ekonominius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Taip pat aiškinama, kad šiuo metu parlamente esančios partijos nieko nedaro, kad pažabotų korupciją.
V.Dumbliauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje „partinė rinka“ yra perpildyta. „Partijų pasiūla yra labai didelė, Lietuvoje yra registruotos apie 40 partijų. „Drąsos partija“ gimsta iš lokalaus dalyko, nemanau, kad partija turėtų pritarimą visos šalies mastu. Vieną žmogų vienmandatėje rinkimų apygardoje Garliavoje žmonės išrinks, bet kad jie surinks 5 proc. rinkėjų balsų – jokių šansų. Tiek, pagal kai kurias apklausas, gali nesurinkti net Liberalų sąjūdis – partija su įdirbiu, su ministrais“, – pabrėžė jis.
Priminsime, kad savaitgalį susirinkę apie 100 delegatų nusprendė įkurti „Drąsos kelio“ partiją. Politinės jėgos kūrėjai susirinko slapčia – apie steigiamąjį susirinkimą iš anksto pranešta nebuvo. Posėdžiavę Garliavos aktyvistai partijos pirmininku mato kunigą Joną Varkalą.
„Drąsos kelio“ aktyvistai ketina surengti dar vieną steigiamąjį susirinkimą. Norint įsteigti partiją, reikia atlikti tam tikrus formalumus: patvirtinti įstatus ir programą, išsirinkti pirmininką, valdymo organus. Teisingumo ministerija įregistruoja tas partijas, kurios turi ne mažiau kaip 1 tūkst. narių.
