Gaisras nusiaubė UAB „Jurgena“ priklausantį 110 metrų ilgio ir 30 metrų pločio metalinių konstrukcijų prekybos paviljoną. Nuostoliai vis dar skaičiuojami, tačiau neabejojama, kad jie bus išties dideli – nukentėjo per 100 prekybininkų.
Turto nedraudė
Nuostolių nekompensuos ir draudimo bendrovės, kadangi turtas nebuvo apdraustas. Anot vieno iš Gariūnų turgavietės vadovų, Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos vadovo Eugenijaus Bulavo, draudimo bendrovės nenori drausti nei smulkiųjų prekeivių turto, nei tokių laikinų statinių.
„Niekas nenori drausti, kaip jūs norite, taip gyvenkite. Valdžia su mokesčiais užsmaugti gali, atimti verslo liudijimus gali, kasos aparatus įvesti gali, dar pabloginti sąlygas gali, bet ką nors gero padaryti... Kažkaip nematau“, – 15min.lt teigė E.Bulavas.
Tačiau draudikai su tokia nuostata nesutinka. Anot Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio, atsakomybę dėl kilusio gaisro padarinių Gariūnuose pirmiausia turėtų prisiimti Gariūnų turgavietės vadovai ir savininkai, tačiau jų teiginiai, kad draudimo bendrovės nenorėjo drausti nei smulkiųjų prekeivių turto, nei laikinų statinių, yra visiška netiesa.
„Kiekvienam atvejui galima pritaikyti individualų sprendimą, tačiau pirmiausia reiktų pradėti nuo prevencinių dalykų. Kitaip tariant, Gariūnų vadovai turėtų užtikrinti, kad smulkiųjų verslininkų prekės būtų saugomos tam pritaikytose patalpose – sandėliuose, kuriuose būtų laikomasi priešgaisrinės apsaugos, sandėliavimo ir kt. reikalavimų“, – sakė A.Romanovskis.
Esą įvykdžius šiuos reikalavimus sandėlius būtų galima apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, taip užtikrinant juose esančio turto, šiuo atveju – prekių, apsaugą. O prekybininkai, anot A.Romanovskio, turėtų pareikalauti iš Gariūnų vadovų, kad jų turtas būtų tinkamai saugomas „Gaila, kad žmonės apie turto draudimą susimąsto tik įvykus skaudžiai nelaimei ir tuomet ieško kaltų“, – apibendrino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
