Praėjusį pirmadienį Vilniaus antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje vyko varžytynės, kuriose buvo parduodamas J.Kaliačiui priklausantis žemės sklypas Trakų rajone, Čekelių kaime, šalia Aukštadvario regioninio parko. Už 11 hektarų sklypą prašyta pradinė kaina – tik 29,6 lito, arba 2,96 tūkst. litų už hektarą, rašo „Vilniaus diena“.
„Nieko tame sklype nėra bloga. Tai žemės paskirties sklypas, yra ir šiek tiek miško, tačiau jis labai retas, nes nemažai medžių jame iškirsta“, – paklausta apie parduodamą J.Kaliačiaus turtą, kalbėjo antstolė A.Puodžiukienė. Antstolės teigimu, tokia suma, atsižvelgdami į dabartines rinkos kainas, šį sklypą įvertino ekspertai. „Taip, turtas parduodamas už skolas“, – dienraščiui patvirtino A.Puodžiukienė. Per pirmas varžytynes šio sklypo niekas nenupirko. Bus skelbiamos antros.
Pasak Aukštadvario seniūnės Jadvygos Dzencevičienės, netoli Bijūnų kaimo esantis Čekelių kaimas nėra prie ežero, jis ramioje, lygioje vietoje. Tačiau išgirdusi, kiek prašoma už hektarą, seniūnė net kelis kartus pasitikslino, ar tai nėra kaina už arą. Išgirdusi, kad ne, atsakė: „Aš jums, kaip seniūnė, sakau, pirkite, negalvokite. Jei prašo tik 3 tūkst. už hektarą, tai labai pigu.“
J.Kaliačius savo finansinių sunkumų komentuoti nenorėjo. „Kainą matote, pirkite“, – tepratarė buvęs žemvaldys.
Jau 2007 metų pabaigoje iš varžytynių buvo parduodami du J.Kaliačiaus sklypai Širvintų rajone. Tada už 20,3 hektaro sklypą Levaniškių I kaime buvo prašoma 80 tūkst. litų, o už 6,7 hektaro Kyvonyse – 24 tūkst. litų. J.Kaliačius žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą pradėjo supirkti 2004 m. pradžioje. Sausį jis sostinės Pelesos gatvėje įsigijo nedidelį butą, kurio vidutinė rinkos vertė tuo metu siekė vos 14 tūkst. litų. Balandžio mėnesio pirkinys buvo rimtesnis – Svajonių gatvėje įsigijo jau 120 tūkst. litų vidutinės rinkos vertės dviejų kambarių butą vadinamajame chruščioviniame name, birželio pabaigoje Vilniaus senamiestyje, Šv.Stepono gatvėje, J.Kaliačius įsigijo 250 kv.m ploto 2000 metais pastatytą namą. Vieną po kito per kelis mėnesius jis supirko net 10 sklypų Ignalinos, Panevėžio, Širvintų, Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonuose ir pačioje sostinėje.
J.Kaliačius sklypus, butus ir namus pirko oficialiai dirbdamas mažai kam žinomoje brolio E.Kaliačiaus sūnaus Andriaus įkurtoje UAB „Kalenas“, kurioje tuomet gaudavo apie 250 litų atlyginimą.
J.Kaliačiaus brolis E.Kaliačius pagarsėjo ne tik kaip Vilniaus policijos vadovas, bet ir kaip žmogus, į savo sodybą Trakų rajone, Svilių kaime, vežęs areštuotus asmenis ir vertęs jam nemokamai dirbti. Kilus skandalui, jis neteko posto, buvo lygtinai nuteistas, ketinta nugriauti nelegaliai pastatytus statinius. Pernai lapkritį E.Kaliačiui teistumas buvo panaikintas, išpardavęs visą turtą Lietuvoje jis išvyko gyventi į Juodkalniją.
Apie J.Kaliačių Lietuva sužinojo prieš 2004 metais vykusius Seimo rinkimus, kai vyras nusprendė tapti parlamentaru. Tada garsi dainininkė Irena Starošaitė-Žvagulienė išplatino viešą laišką, kuriame papasakojo, kaip vienas kandidatas į Seimo narius bandė ją išprievartauti. Nors J.Kaliačiaus pavardės ji neminėjo, netrukus interneto skaitytojai viešai įvardijo, kas tai kėsinosi padaryti. J.Kaliačius, teigdamas, kad I.Starošaitė-Žvagulienė jį apšmeižė, kreipėsi į teismą, bet bylą pralaimėjo.
