Naujosios Vyriausybės priesaika Seime numatyta antradienį.
Tačiau Egidijus Kūris sako, kad jei viskas vyks pagal dabar sudėliotą planą, ateityje Konstitucinis Teismas turbūt paskelbs, jog Mindaugo Sinkevičiaus Ministrų kabinetas darbą pradėjo neturėdamas įgaliojimų.
Esminis pažeidimas – paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius Vyriausybės programą pateikė anksčiau nei Vyriausybė buvo patvirtinta.
– Premjeras paskirtas, ministrų kabinetas patvirtintas, Vyriausybės programa Seimui pristatyta. Tai koks Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės startas?
– Jūs jau ir laidos anonse paminėjote žodį falšstartas. Tai yra žodis, kurį, kaip suprantu, kalbininkai laiko svetimybe ir nevartotinu žodžiu, tai mano yra prašymas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai sugalvoti gerą, pagavų, taiklų, tikslų, trumpą, kietą terminą. Šiaip kai sporto komentatoriai sako žodį falšstartas, visi suprantame, apie ką eina kalba – kai bėgikas per anksti išbėga į takelį, kai plaukikas per anksti įšoka į vandenį.
Tai šitos Vyriausybės startas yra iš tikrųjų falšstartas. Ir aš galėsiu paaiškinti plačiau iš teisinės pusės.
Dabar daug kas kalba apie konkrečius ministrus, daug kas kalba, kad vienas ar kitas ministras ištrauktas iš kažkur ir niekam nežinoma, tame yra daug tiesos. Bet labai mažai kalbama apie Vyriausybės formavimo procedūrą.
Šitos Vyriausybės startas yra iš tikrųjų falšstartas
Ši procedūra yra labai aiškiai apibrėžta Konstitucijoje. Štai Konstitucijos 92 straipsnyje yra tokia nuostata, kad ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
Tai dabar dėliojame, kaip viskas buvo kalendoriškai datomis.
Pirmiausia buvo kreiptasi į Seimą dėl Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūros, pritarimas buvo gautas, Respublikos Prezidentas išleido dekretą, kuriuo skyrė M.Sinkevičių premjeru. Jo statutas oficialiai tą dieną tampa paskirtasis ministras pirmininkas.
Dabar pradeda tiksėti laikrodis, nustatytas 15 dienų terminas. Per tas 15 dienų turi būti padaryta viskas – turi būti suformuota Vyriausybės sudėtis. Tą sudėti pateikia prezidentui paskirtasis premjeras, prezidentas vertina, daro atranką, kaip esame pratę, jų buvo ir griežtų, ir ne tokių griežtų, tada prezidentas išleidžia dekretą ir patvirtina Vyriausybės sudėtį.
Toji būsimoji, arba – paskirtoji Vyriausybė, turi pateikti, tiksliau – jos vadovas, paskirtasis ministras pirmininkas, Seimui savo programą. Bet matau, kad liepos 3 d. buvo pranešimų, kad Vyriausybės būsimasis vadovas pateikė prezidentui savo sudarytą Vyriausybę ir prašo ją patvirtinti. Tuomet buvo prezidento patarėjo F.Jansono komentaras, kad dabar prezidentas kelias dienas vertins tas kandidatūras ir priims sprendimą, kas visiškai normalu.
Ir tą pačią liepos 3 dieną Seime įregistruojamas Seimo nutarimo projektas dėl pritarimo Vyriausybės programos. Tai reikia manyti, prie jo buvo pridėta ir programa.
Tai čia yra keli dalykai. Pirmas – Vyriausybės nebuvo, prezidento dekrete dėl Vyriausybės patvirtinimo yra data, liepos 7 diena. Vadinasi, dėl to ir galima vartoti tą terminą falšstartas. Nes šiuo atveju paskirtasis ministras pirmininkas paskubėjo.
Seime jis vėliau pristatė programą, kai prezidentas pasirašė dekretą, paskirtieji ministrai ten sėdėjo ir į klausimus atsakinėjo. Formaliai viskas gerai. Bet kas Seime yra svarstoma? Yra svarstomas nutarimo projektas. Jeigu atsidarote Seimo posėdžio darbotvarkę, ten yra klausimas – Seimo nutarimo projektas dėl pritarimo Vyriausybės programai.
Tai tokio nutarimo nėra, nes jį yra pateikęs subjektas, kuris tokiomis aplinkybėmis negalėjo to padaryti. Paskirtasis ministras pirmininkas tą dieną paprasčiausiai negalėjo teikti šito Seimo nutarimo.
Čia lygiai taip pat būtų, jeigu jūs arba aš, būdami protingi žmonės, nusprendžiame, kad Lietuvai reikia kokio nors įstatymo. Mes susėdame su dar šimtu protingų žmonių surašome patį geriausią įstatymą ir pateikiame jį Seimui svarstyti. Ar Seimas gali jį svarstyti? Negali, nes mes nesame Seimo nariai, nesame prezidentai, Vyriausybė ir 50 tūkst. piliečių. Subjektas yra ne tas.
Kitaip sakant, tai, kas vyko Seime, yra procesas, kuris atsirado iš niekinio pagrindo. Šitas Vyriausybės programos pateikimas yra niekinis. Vyriausybės liepos 3 d. nebuvo. Ministrui pirmininkui Jurgis Razma uždavė šį klausimą, bet ten žanras toks: Seimo narys paklausia, tas, kuris atsakinėja, atsako, bet toliau diskusija nevyksta. Klausimas buvo labai taiklus, tik niekas daugiau to dalyko neplėtojo, o iš tikrųjų ministras pirmininkas turėjo pripažinti – taip, aš šiandien esu čia nežinia ko, nes tai, ką aš pateikiu, tėra tiesiog popierius ir mes dabar visi apsimetame, kad mes svarstome Seimo nutarimo projektą.
Seimo nutarimo projektas kalbant teisine kalba yra tiesiog nepateiktas. Tai čia yra toks falšstartas, kad dar tokio falšstarto formuojant Lietuvos Respublikos vyriausybes per visą istoriją nebuvo.
Seimo nutarimo projektas kalbant teisine kalba yra tiesiog nepateiktas. Tai čia yra toks falšstartas, kad dar tokio falšstarto formuojant Lietuvos Respublikos vyriausybes per visą istoriją nebuvo. Čia yra – nepabijosiu to žodžio – visiškas konstitucinis, teisinis neraštingumas, visiškas analfabetizmas ir visiškas nusispjovimas į procedūras. Procedūros teisėje ir konstitucinėje teisėje yra labai svarbios, tad tai gresia labai rimtais teisiniais padariniais.
-
Mindaugas Sinkevičius – apie lyginimą su Brazausku, ministrų pasirinkimus ir politinius autoritetus
-
Mindaugas Sinkevičius paaiškino, kodėl Taurimą Valį pasirinko finansų ministru
-
„Nei svajoju, nei sapnuoju“: Mindaugas Sinkevičius prabilo apie Prezidento rinkimus
-
Sinkevičius pateikė pasiūlymus darbo neteksiantiems ministrams
-
Socialdemokratų prezidiumas svarstys naujosios Vyriausybės viceministrų, kanclerių kandidatūras
– Kokiais?
– Mes žinome, kad jau panašių bylų buvo. Dėl neva neteisėtai veikiančios vyriausybės arba ne neva.
Viena byla, kurią visi yra seniai užmiršę, Konstituciniame Teisme buvo išnagrinėta 1999 m. balandį. Tuomet buvo Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė ir joje pasikeitė kažkiek ministrų. Tada opozicija, Česlovas Juršėnas ir kiti, sulaukė pirmo Vyriausybės nutarimo, kuris buvo priimtas pasikeitus tam tikram skaičiui ministrų, ir tą nutarimą, kuris buvo visiškai neįsidėmėtinas, apskundė Konstituciniam Teismui, kuris tą kreipimąsi išnagrinėjo.
Tuo atveju KT pripažino, kad Vyriausybė veikė teisėtai, kadangi tie, kurie inicijavo tą bylą, ne taip skaičiavo ministrų pasikeitimus. Jie įsivaizdavo, taip grubiai pasakykime, kad reikia skaičiuoti kėdes, o reikia skaičiuoti galvas. Ir jeigu susikeičia du ministrai vietomis, tarkim, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų vadovai susikeičia vietomis, tai formaliai pasikeitusių ministrų skaičius nesikeičia. Nes formaliai Vyriausybė veikia kaip vienas kūnas ir solidariai atsako už viską. Todėl ministrai turi būti platesnio akiračio ir išmanyti ir kitas Vyriausybės veikimo sritis.
Tai čia buvo pirmoji byla. Bet po to buvo kita byla – dėl Sauliaus Skvernelio vyriausybės, kai jos programa buvo patvirtinta protokoliniu nutarimu. KT tada labai ilgai laukė, tačiau 2020 m. tą bylą išnagrinėjo ir nusprendė, kad Vyriausybė nėra gavusi Seime įgaliojimų kaip nustatyta Konstitucijoje, nes įgaliojimus ji gauna, jeigu Seimas pritaria programai, o tada pilnaverčio programos svarstymo nebuvo.
Bet tas KT nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas ilgam laikui, keliems mėnesiams, per tą laiką įvyko Seimo rinkimai, buvo suformuota nauja Vyriausybė. Bet S.Skvernelio situacija, jeigu kas nors būtų tą burbulą pūtęs, buvo labai nepavydėtina – jis žino, kad jo Vyriausybė veikė neteisėtai, bet jis net neturi formalaus teisinio pagrindo ateiti į Seimą ir prašyti iš naujo, kas būtų labai savotiškas dalykas likus keliems mėnesiams iki rinkimų, jeigu jis ateitų dar kartą į Seimą ir prašytų tvarkingai patvirtinti programą.
Iki to nebuvo nueita, tiesiog terminas suėjo, atėjo nauji rinkimai, tas KT nutarimas buvo paskelbtas. Bet iš jo matosi, kokia yra Vyriausybės programos reikšmė.
Yra dar vienas precendentas, kuris rodo, kad jeigu dabar, kaip taip yra pateikta vadinamoji (sakau kabutėse) Vyriausybės programa, Seimas priimtų tokį nutarimą, o tas dalykas numatytas rytoj, tai opozicija ar kas tik nori gali ginčyti tą Seimo nutarimą KT. Tas gali ateiti ne tik iš opozicijos, tas gali ateiti iš teismų, jeigu kas nors bylinėtųsi dėl kokio nors šitos Vyriausybės nutarimo taikymo.
Jeigu aš būčias Seimo opozicijoje, aš sakyčiau, kad mes inicijuosime dabar tuoj pat kreipimąsi į KT ir ginčysime šitą Seimo nutarimą, kuriuo pritarta Seimo programai. Čia yra labai nesunku. Mūsų Seimo nariai dažnai surašo netiksliai prašymus KT, tada KT turi galimybę, ypač jei byla yra labai politinė, tą prašymą atmesti. Bet leiskime sau pasvajoti, kad Seimo nariai surašo kokybiškai tą prašymą, tada KT neturės kito kelio, kaip tik pripažinti, kad šita M.Sinkevičiaus Vyriausybė veikia neturėdama įgaliojimų.
Nes yra precendentas. Jis ateina iš 2014 m. Prisiminkime, kad 2013 m. buvo norėta priimti Konstitucijos pataisą dėl asmeniui, kuris apkaltos tvarka buvo pašalintas iš Seimo ar prezidento ar kitų pareigų, padarinių dėl tokio pašalinimo. Buvo svarstoma, kuriam laikui jam negalima leisti užimti tam tikras pareigas. Gerokai vėliau nustatyta, kad tai yra dešimt metų. Bet tuo metu – 2013 m. rudenį – kilo klausimas, kurį aš iškėliau, kai žurnalistai paklausė, ką galvoju apie pataisas, paklausiau, kodėl niekas negalvoja apie procedūras. Aš pasakiau, kad tą Konstitucijos pataisą pateikė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o pagal Konstituciją pataisas gali teikti arba nustatytas piliečių, arba Seimo narių skaičius, bet ne komitetas.
Leiskime sau pasvajoti, kad Seimo nariai surašo kokybiškai prašymą, tada KT neturės kito kelio, kaip tik pripažinti, kad šita M.Sinkevičiaus Vyriausybė veikia neturėdama įgaliojimų.
Tada kilo didžiulis triukšmas ir Julius Sabatauskas, kuris bandė stumti tą pataisą, ištraukė ankstesnį atvejį iš 2006 metų. Tuomet visi tikėjosi, kad Lietuva įsives eurą, kurį galų gale įsivedė gerokai vėliau. Bet tuo metu tos viltys atrodė ne visiškai tuščios ir buvo padaryta Konstitucijos pataisa, kai Konstitucijos 125 straipsnyje buvo išbraukta viena dalis, kai pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. J.Sabatauskas tada inicijavo viso Seimo kreipimąsi į KT, sakydamas, kad reikia patikrinti, ar anoji pataisa dėl euro įvedimo atitiko Konstituciją, nes ją irgi pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Jis tikėjosi, kad KT pabus viščiukas, išsigąs, nes laikas jautrus, 2014 metai, 2015-ais reikia įsivesti eurą, tad, matyt, įsivaizduota, kad KT neišdrįs pasakyti, kad yra blogai. Bet KT išdrįso ir yra tas 2014 m. nutarimas, kuriame konstatuota, kad Konstitucijos pataisa padaryta pažeidžiant procedūras. Ir pažeidimas buvo tas, kad pataisą – nesvarbu, ar geras, ar bloga, pateikė subjektas, kuris jos pateikti negalėjo.
Tai jeigu KT šiandien gautų tokį kreipimąsi, jis garbingai neturėtų kitos išeities, tik pasakyti, kad Seimo nutarimas, kuriuo yra pritarta šitos Vyriausybės programai, prieštarauja Konstitucijai, kadangi jį pateikė subjektas, kuris tomis aplinkybėmis negalėjo jo pateikti.
Teisės aktų bazėje įrašyta (gal dabar, kai kalbu, ir bus bandoma tai pataisyti), kad šitą nutarimą pateikė paskirtasis ministras pirmininkas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. O Vyriausybės liepos 3 d. nėra.
Prezidentas viską padarė teisingai, pasirašydamas dekretą liepos 7 d. Kodėl Mindaugas Sinkevičius negalėjo sulaukti 8-os dienos ir pateikti tą programą taip, kaip dera? Be to, jis kartu turėjo pateikti ir Vyriausybės sudėtį.
Kai daug komentatorių kalba apie tai, jog M.Sinkevičius lėtas, laukė ir panašiai, tai čia jis net labai paskubėjo ir paslydo ant banano žievelės. Net ne ant numestos, o pats pasidėjo tą žievelę ir dar pačiuožinėjo ant jos.
Pirmas blynas, kaip sakoma, labai labai prastas ir, deja, tai yra karvės blynas.
– Bet, tarkim, gal taip įvyko dėl skubos, atostogų ir pan., M.Sinkevičius klauso, išgirsta ir sako – velnias, paskubėjau kelias dienas, ką šiandien ar rytoj galėtų jis daryti?
– Šiandien yra liepos 13 diena, terminas – liepos 15-oji, tad jeigu jis nori viską tvarkingai padaryti, jis turi dar dvi dienas tai padaryti: pateikti savo programą ir Vyriausybės sudėtį Seimui. Tą jis gali padaryti šiandien, rytoj ir vėliausiai poryt. Ir tą visai nesunku padaryti. Ar tai bus veido praradimas? Taip, tam tikra prasme bus, bet veidas jau prarastas, pirmas blynas prastai iškepė. Bet tai teisiškai įmanoma padaryti.
Šitas klausimas siauruose ratuose plačiai aptarinėjamas. Teisininkai tai mato, tai manau šitas klausimas neužges. Bet jeigu Seime, gimstančioje Vyriaisybėje bus užimta tokia pozicija, kad viskas čia gerai, tai tada teisės nėra Lietuvoje. Nes teisėje procedūros yra labai svarbios.
– Kodėl tos procedūros yra tokios svarbios? Nes aš girdžiu, kaip žmonės kiti sakytų, jog tai kabinėjimasis, gal suklydo, juk premjeras tas pats, kelios dienos tik.
– Jeigu procedūra Konstitucijoje nustatyta, tai net netinka klausti, kodėl ji svarbi. Jeigu procedūra nustatyta Konstitucijoje, turime jos laikytis. Nes jeigu nesilaikysime šitos procedūros, nesilaikysime ir kitų. Ir jeigu Vyriausybė pradeda nuo šitokio nesiskaitymo, negalima tikėtis, kad ji ateity laikysis visų kitų procedūrų.
Tarkim, gynybos srityje – dar tokio gynybos biudžeto neturėjome, bet ar galime pasitikėti, kad planuojant išlaidas bus laikomasi procedūrų.
Klausimas kyla, ar tie ministrai prisidėjo Vyriausybės programą rengiant.
– Aš galiu atsakyti: paskirtoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sakė, kad ji tiesiogiai neprisidėjo rengiant programą.
– Čia yra atviras prisipažinimas ir aš jai duodu tašką už tai, kad ji nevaidindama prisipažino. Bet negaliu duoti taško paskirtajam premjerui, kad jis traukia niekam nežinomus žmones, galbūt – pačius protingiausius, kurie nebuvo matomi nei Socialdemokratų partijoje, nei šiaip politikoje ar viešoje erdvėje, ir sako, kad dabar jie bus ministrais.
Prezidentas visai ramiai tuos žmones patvirtina, nors gal pasikalbėjęs su jais prezidentas susidarė teigiamą įspūdį, nors matome, kad praeityje buvo visokių kultūros genų ir pan.
Bet aš nemačiau, kad būtų kandidatų klausinėjama užeinant toliau, kur baigiasi jų ministerijos kuruojama sritis. Paskirtosios ministrės buvo klausinėjama apie taršos mokestį ir pan., bet grįžtu prie to, kad Vyriausybė veikia in corpore, tad ministras turėtų išmanyti plačiau.
Matėme, kad R.Popovienė laikinai eidama kultūros ministrės pareigas ministro tuo metu nebūnant paskyrė tris viceministrus, pasakiusi, kad su jais net nekalbėjo ir jų nežinodama. Vienas iš jų buvo pavarde Brokas ir buvo daug triukšmo dėl to. Tai mes matome totalinę nekompetenciją.
– Tai vadinasi, patarimas Mindaugui Sinkevičiui norint ištaisyti klaidą – pateikti iš naujo nutarimo projektą, tada Seimui reikės pratęsti savo sesiją.
– Tada daug kas Seime pagalvos, kad aš jau nusipirkęs kelionę, kelialapį atostogoms, tai dėl tokių sumetimų bus paaukota konstitucinė tvarka. O klausimas visą laiką kalbės ore.
– O jei KT nuspręs, kad procedūra pažeista, kaip tada? Vyriausybė turės kartoti procedūrą?
– Aš manau, KT turės atidėti savo nutarimą tam tikram laikui, kad būtų galima susitvarkyti. Bet ar reikia šitą daryti? Gal geriau dabar pripažinti klaidą, kuri yra grubiausia klaida.
Reikia tiesiog pripažinti, kad ta klaida padaryta ir ją ištaisyti. Klaidų pripažinimas dažnai yra garbingesnis dalykas, bet neapsimesti ir sakyti, kad viskas čia gerai.
Štai ką tik turėjome tą istoriją su Seimo nariu R.Baranovu, kuris staiga sugalvojo, kad jis gali tapti antrą kartą Seimo nariu. Ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė pasakė, kad toks klausimas buvo kilęs 2013 metais, gal tik ne taip aštriai.
Paprašiau dirbtinio intelekto, kad padėtų man prisiminti, ir gavau atsakymą, kad tuomet Eugenijus Gentvilas, kuris buvo Seimo narys, svarstė, kad gal jam reikia būti išrinktam vienmandatinėje apygardoje. Žmogus tik pasvarstė, tuo metu mirė Julius Veselka ir atsilaisvino tokia vieta.
Kai jis tik pradėjo svarstyti, jam pasakyta, kad taip daryti negalima, ir E.Gentvilas atsitraukė.
Tai tas jau vieną kartą padaryta. Bet dabar praėjus 13 metų atsiranda Seimo narys ir krūva socialdemokratų partijos skyrių, kurie jį iškelia, dar daugiau – įvairūs partijos veikėjai, paklausti apie tai, sako, kad viskas teisėta. Tai sėskis – du. Tai neteisėta.
