„Tai nėra pavieniai incidentai. Tai yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti mūsų demokratines visuomenes“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė EK pirmininkė.
„Bet, kaip ir Ukrainos mūšio lauke, Rusijai nepavyksta. Kaip ir anksčiau, kai jie pasinaudojo migrantais kaip ginklais ir stūmė juos per sieną, ir vėl noriu pagirti Baltijos šalių gyventojų atsparumą. Jūs reagavote ramiai, atsakingai ir aiškiai pasiuntėte žinutę Rusijai: „Mes laimėsime.“ Europa visiškai solidarizuojasi ir yra vieninga su Estija, Latvija ir Lietuva“, – kalbėjo ji.
U.von der Leyen pabrėžė, kad ES investuoja į priešdroninius pajėgumus, pažangią oro gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą, o Baltijos šalys sulauks papildomų 12 mlrd. eurų per SAFE programą.
„Jau pasirašėme SAFE planą su Lietuva ir esame pasiruošę pasirašyti tokius planus su Latvija ir Estija. Šiuo metu investuojame į priešdroninius pajėgumus, pažangią oro gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą“, – teigė ji.
EK pirmininkė priminė, kad iš Sanglaudos fondo Baltijos šalims buvo nukreipta 1,5 mlrd. eurų gynybos pasirengimui, pasienio stebėsenai ir ekonominiam saugumui.
„Iš esmės pritaikėme dabartines priemones prie naujos tikrovės ir laikysimės to paties požiūrio kitame ilgalaikiame biudžete“, – pabrėžė U.von der Leyen.
Be kita ko, ji atkreipė dėmesį į poreikį sumažinti dronų išryškintas pažeidžiamiausias vietas.
„Pasirengimas turi būti pagrindinis principas, kuriuo remiantis formuojamas mūsų visuomenių atsparumas, ekonominė politika ir saugumo architektūra“, – kalbėjo EK pirmininkė.
„Rytų valstybės narės nustatys standartą visoms kitoms, nes tai, ką jūs patiriate šiandien, likusi Europa gali patirti rytoj“, – pridūrė ji.
Pasak jos, atotrūkis bus mažinamas pradedant nuo vieningesnės perspėjimo sistemos ir geresnio tarpvalstybinio koordinavimo. Be to, pasak jos, svarbu geriau sujungti nacionalines sistemas, pavyzdžiui, su ES kosmoso programomis „Copernicus“ ir „Galileo“ sistemomis, kas leistų geriau dalintis informacija tarp valstybių ir taip pat padidinti ankstyvojo perspėjimo pajėgumus.
„Galime inicijuoti, bendrai koordinuodami su NATO, bendrą išsamų jau turimų antidroninių ir ankstyvojo perspėjimo sistemų pajėgumų vertinimą visame regione, kad galėtume kartu atpažinti kritines spragas ir paspartinti paramą ten, kur jos labiausiai reikia, kad spragas užpildytume“, – teigė EK vadovė.
