Ryžosi pokyčiams
S.Bartkus pasakojo, kad Raseinių rajoną ieškoti naujų šildymo žaliavų ir sprendimų pastūmėjo susiklosčiusi situacija: „Raseinių rajono šildymui ilgą laiką buvo naudojamas mazutas, nes gamtinės dujos rajono nepasiekia. Tai lėmė, kad iškilo ne tik taršos ir didėjančio jos mokesčio problemos, bet, savaime aišku, ir kainos.“
Buvo akivaizdu, kad pastarasis švaresnis, tačiau ne ką mažiau sprendimą lėmė ir kaina – ekologiškas kuras kainuoja 2–2,5 karto pigiau už mazutą.
Pašnekovo teigimu, tokia padėtis privertė ieškoti pigesnių ir gamtai mažiau kenkiančių šilumos šaltinių, taigi buvo pasirinktas ekologiškas kuras. Anot S.Bartkaus, buvo akivaizdu, kad pastarasis švaresnis, tačiau ne ką mažiau sprendimą lėmė ir kaina – ekologiškas kuras kainuoja 2–2,5 karto pigiau už mazutą. Biokuras turi dar vieną labai svarbų vertės kriterijų – makroekonominę naudą Lietuvos ūkiui. Įvertinant šį teigiamą makroekonominį poveikį biokuro kaina tampa dar konkurencingesnė.
2004-aisiais buvo pastatyta pirma biokuro katilinė Ariogaloje, o 2007 pastatyti du 10 MW bendros galios biokurą deginantys katilai Raseiniuose jau užtikrino 85 proc. šilumos generavimą iš pigiausio o tuo pačiu ir ekologiškiausio kuro. Tačiau kad pasiekti įmonės strateginį tikslą ir užsitikrinti konkurencingumą įmonė praėjusiais metais baigė mazuto konversiją į biokurą, pastatydama dar du biokuro katilus: 5 MW su kondensaciniu ekonomaizeriu Raseinių katilineje ir 3 MW katilą Ariogalos katilineje. Paraleliai buvo vykdomas šiluminių trasų atnaujinimas – sekmingai įvykdyti trys projektai – pasiektas 90 proc. trasų atnaujinimas. Šis pokytis taip pat reikšmingai mažino kuro poreikį, dėl ko mažejo ir tarša.
Vieni pigiausių ir ekologiškiausių
S.Bartkus neslėpė, kad iškart pereiti prie biokuro nebuvo lengva, iš pradžių rajonas buvo šildomas ir ekologišku kuru, ir mazutu, tiesa, jo dalis buvo labai nedidelė. „Tačiau džiaugiuosi, kad dabar jau galime pasigirti tuo, kad šilumos energiją jau gaminame tik iš biokuro“, – pabrėžė jis. Anot pašnekovo, Raseinių rajono šildymui šiuo metu naudojama smulkinta mediena.
Tačiau džiaugiuosi, kad dabar jau galime pasigirti tuo, kad šilumos energiją jau gaminame tik iš biokuro, – teigė S.Bartkus.
Anot Raseinių šilumos tinklų vadovo, nors darbo teko įdėti labai daug – diegti moderniausias ir brangias technologijas, modernizuoti viso rajono tinklus ir statyti naujas biokuro katilines, tai neabejotinai atsipirko.
Raseinių šildymo tinklų vadovas pasakojo, kad nueiti šį kelią nebuvo lengva – teko diegti milijonus kainuojančias naujausias technologijas, atnaujinti visą rajono šilumos ūkį bei statyti naujas biokuro katilines, tačiau rezultatas džiugina. „Nors atliktinų darbų dar yra, tačiau tikslas – šildyti rajoną pigiau ir ekologiškiau, jau pasiektas“, – tikino S.Bartkus.
Aplinkos ministerija skatina gyventojus ieškoti ekologiškų ir alternatyvių sprendimų, siekiant žmonių veiklą padaryti kuo mažiau kenksmingą aplinkai ir gamtai. Vieni tokių sprendimų – biokuro ir alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas šildymui, kas lemia mažesnį CO2 išmetimą į aplinką. O tai ne tik tausoja gamtą, gerina žmonių gyvenimo kokybę, bet padeda kovoti su visuotiniu klimato atšilimu.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
