„Brabander“ – išskirtinis Klaipėdos universiteto burlaivis, skirtas mokslui ir studentų praktikoms. Jam vadovaujantis kapitonas Ričardas Ramanauskas atvirame interviu pasakoja apie studentus, nerašytas laivo taisykles, gyvenimą ankštoje erdvėje ir tai, kaip jūra greitai parodo, kas joje pritampa, o kam ji – ne vieta.
– Ką jums reiškia būti „Brabander“ kapitonu?
– Nežinau, ką reiškia pats buvimas kapitonu. Gal kitiems tos pareigos turi didesnę reikšmę, man jos nėra labai sureikšmintos. Daugelį metų ir šiame laive, ir jachtose buvau padėjėju, todėl kažkaip to nesureikšminu.
Labai daug priklauso nuo to, kokia yra laivo įgula ir su kuo plauki. „Brabander“ yra universiteto mokslinis ir mokomasis, o ne pramoginis burlaivis, todėl atsiranda ir papildoma atsakomybė dėl paties laivo įvaizdžio – kaip jis atrodo, kaip elgiasi įgula, kaip visa tai mato kartu plaukiantys praktikantai.
Savo nuosavame laive turbūt gali sau leisti daugiau. Čia, pavyzdžiui, plaukimo metu galioja sausas įstatymas – jūroje negali išgerti net alaus. Viena vertus, tave mato praktikantai, kita vertus, šiame laive yra ir pavojingesnių darbų, pavyzdžiui, darbas stiebuose. Ten alkoholis tikrai nepadėtų. Net kai reikia paprasčiausiai patraukti virvę, tai gali atsiliepti.
– Ar tapti tokio burlaivio kapitonu yra savotiška buriuotojo karjeros viršūnė?









