Sekite 15min Google
– Kaip jūs, Arūnai, tapote laivo virėju?
– Mokyklą baigiau dar sovietiniais laikais. Po įgijau virėjo išsilavinimą. Paskui šiek tiek dirbau restoranuose, kavinėse. Į jūrą išėjau todėl, kad tais laikais norėjosi pamatyti užsienį – retas kuris galėdavo ištrūkti. Pradėjau nuo paprasto virėjo.
Laivuose dirbu apie 40 metų. Tiesa, buvo ir kariuomenė – ten irgi buvau virėjas. Dvejus metus tarnavau Šiaurėje, už poliarinio rato su jūrininkais.
Po armijos grįžęs dar metus turėjau atidirbti, kad gaučiau vizą. Paskui pradėjau plaukioti. Dirbau žvejybiniuose laivuose, vėliau išėjau į transporto laivyną. Dirbau pagal kontraktus su graikais, vokiečiais – taip apie dešimt metų.
Vėliau atsirado galimybė dirbti čia. Sąlygos čia visai kitokios nei tuose laivuose, kuriuose buvau pratęs dirbti – viskas suspausta. Buvo keista, bet prie visko pripranti ir prisitaikai. Dabar universiteto laivuose dirbu jau maždaug dešimt metų.
– Kiek daugiausia žmonių jums yra tekę maitinti?
– Sovietiniais laikais buvo laivas su 68 žmonėmis. Laivas gal ir nebuvo toks didelis, bet įgulos buvo labai didelės. Aišku, tada buvo ir daugiau pagalbininkų, atskiras aptarnaujantis personalas.
