Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 21d. 23:40

Ekspertai apie S.Skvernelio kandidatūrą: nemano, kad tai planuota iš anksto, įžvelgia riziką

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė dalyvausiantis prezidento rinkimuose
S. Gvildžio / „Šilokarčema“ nuotr. / Premjeras Saulius Skvernelis pranešė dalyvausiantis prezidento rinkimuose

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad kandidatuos prezidento rinkimuose. Toks jo apsisprendimas sudėliojo taškus politinėje paletėje. Gitanas Nausėda, S.Skvernelis ir Ingrida Šimonytė surenka 40 proc. rinkėjų balsų. Dar 40 proc. galinčiųjų balsuoti – neapsisprendę, o likusius 20 proc. pasidalina kiti kandidatai. Taigi, pretendentų daugėja, o intriga auga. Kaip atrodys prezidento rinkimų kampanija ir kas turi daugiausia šansų – apie tai ekspertai pirmadienį diskutavo laidoje „LRT Forumas“.

Pasak visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio, S.Skvernelio paskelbimas apie siekį tapti prezidentu turėtų lemti jo reitingų augimą. Jis kalbėjo, kad pirmą kartą kandidatų į prezidentus reitingai buvo sudaromi 2017-ųjų rugsėjį. Tuomet apklausoje dalyvavusiems asmenims buvo duotas atviras klausimas – kaip kandidatą jie galėjo įrašyti bet ką, kas šauna į galvą.

„S.Skvernelis tuo metu buvo pirmas. Toliau, kai žmonės pradėjo angažuotis, tie, kurie nepasakė, kad kandidatuos, prarado balsus, kiti – priešingai. I.Šimonytė iš karto gavo labai daug vien už tai, kad pasakė „aš einu“, – kalbėjo V.Gaidys. Anot jo, paskelbus apie kandidatavimą S.Skvernelio reitingas gali išaugti kone penkiais procentiniais punktais. Tiesa, jis nemano, kad augant premjero, kaip kandidato, reitingams, mažėtų kitų kandidatų palaikymas. Pasak sociologo, yra nemažai neapsisprendusių rinkėjų, todėl S.Skvernelio reitingai turėtų augti jų sąskaita.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vladas Gaidys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vladas Gaidys

Visgi V.Gaidys pastebi ir S.Skvernelio turimą problemą – paskutinį 2018-ųjų mėnesį jo reitingas labai sumažėjo. Tokį palaikymo praradimą galėjo lemti daugiau nei mėnesį trukęs pedagogų streikas. Gruodžio mėnesį pirmą kartą S.Skvernelio karjeroje daugiau apklaustųjų ministrą pirmininką vertino nepalankiai nei palankiai. „Vilmorus“ vadovas teigė, kad prezidentas negali būti su neigiamu reitingu, jis turi apimti žymiai didesnį ratą žmonių.

„Dabar laikas labai greitai bėga. Tai, kas anksčiau vyko per pusę metų, dabar įvyksta per savaitę. Labai daug įvykių. Į viršų pakelti reitingus žymiai sunkiau, bet žemyn reitingai labai greit krenta – netikslus žodis, koks nors netikslus judesys, kuris gali sumažinti reitingus. Ne tik S.Skverneliui – kiekvienam“, – komentavo V.Gaidys.

Svarbu nepamiršti neapsisprendusiųjų

Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas kalbėjo, kad reitingų viršūnėse esantys kandidatai, ypač G.Nausėda ir I.Šimonytė, jau turi aiškų, keliais procentais svyruojantį, žmonių, kurie tikrai už juos balsuos, skaičių.

„Kas dabar atsitinka? Tik emociškai bus auginama ta komanda, kuri labai ryškiai pradės pulti, pykti arba nemėgti tam tikrų kandidatų. Ir S.Skvernelis, manau, bus vienas iš tų, kuris pamatys puolimą visokio plauko“, – kalbėjo L.Kontrimas.

Anot jo, pavyzdžiui, filosofas Arvydas Juozaitis, pretenduojantis į platų elektoratą, kol kas nesulaukė tokio puolimo, nes visi jį palieka paraštėse. Nors, pasak L.Kontrimo, dar visko gali būti. Jis kalbėjo, kad jei kuris nors iš lyderių aktyvizuos ir mobilizuos tuos 40 proc. rinkėjų, kurie dar yra neapsisprendę, jie gali nulemti rinkimų rezultatą.

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka mano, kad negalima laikyti, jog S.Skvernelis yra puolamas. Anot jo, jei politikas padaro ką nors gerai, blogiausiu atveju apie tai nutylima, o geriausiu – jis pagiriamas. Tačiau sakyti, kad premjeras yra puolamas, pasak apžvalgininko, neteisinga, nes kritiką iššaukia klausimus keliantys jo veiksmai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Linas Kontrimas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Linas Kontrimas

„Jeigu S.Skvernelis, pavyzdžiui, siunčia gydytojus rezidentus į Londoną arba jei jis sako, kad mokytojų streiko organizatoriai dirba Rusijos specialiosioms tarnyboms ar jų užsakymu – tai tokiu atveju, ar čia bus puolimas? Nemanau, kad čia bus puolimas. Čia bus teisėta, normali, demokratijos sąlygomis, kritika, parodant, kad ministras pirmininkas neturėtų taip elgtis.

Man atrodo, kad „mentiškų“ bajerių turėtų būti daugiau, nes juk ne Rusnėje jis nusprendė kandidatuoti į prezidentus. Ir taip buvo aišku, kad kandidatuos <...> Man atrodo, kad tą kampaniją jis seniai yra pradėjęs“, – kalbėjo R.Valatka.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rimvydas Valatka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rimvydas Valatka

Apžvalgininkas Vladimiras Laučius sakė manantis, kad apie kandidatavimą paskelbęs S.Skvernelis toliau elgsis taip, kaip jam bus naudinga. Pasak V.Laučiaus, radikalūs premjero pasisakymai, nuskambėję praėjusių metų pabaigoje ir sukėlę ažiotažą, taip pat turėjo savo tikslą, kuris, greičiausiai, buvo susijęs su rinkimais. Anot apžvalgininko, kandidatui sunku pasiekti auditoriją, jei jis kalba švelniai, aptakiai ir nepasako nieko, kas būtų žiniasklaidoje transliuojama keletą dienų ar savaitę.

„Jeigu tu pasakai, kad Kremlius ir konservatoriai kažką rezga prieš tave, tai žinoma žiniasklaida pasigaus tokią žinią ir nori ar ne tie sunkiai pasiekiami rinkėjai tai išgirs, nes žiniasklaida nudirbs tą darbą, kurio nenudirba pats būsimas kandidatas ar jo komanda. Tai grynai rinkimų technologija, kuri gal ir pakenkė kažkiek“, – komentavo V.Laučius.

Tuo metu L.Kontrimas teigė, kad dar prieš 2016 metų Seimo rinkimų buvo aišku, kad S.Skvernelis po to, kai taps premjeru, taikys į prezidento postą. Todėl, pasak viešųjų ryšių eksperto, apsimesti, kad toks jo sprendimas yra naujiena nebūtų teisinga.

„Buvo aišku, kas jis. „Valstiečiai-žalieji“ neaugino jokio kito kandidato. O per porą metų buvo galima laisvai investuoti į kažkokį saugų, patikimą kandidatą, kuris per daug neužkliūtų. Buvo spėliojimų, kad galbūt Viktoras Pranckietis eis, gal tas pats Bronis Ropė vėl bandys, bet tai buvo tik šiaip“, – sakė L.Kontrimas.

Nemanė, kad kandidatuos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius sakė tikėjęsis, kad S.Skvernelis elgsis racionaliai ir po visų, kaip sakė K.Girnius, išsišokimų nesieks prezidento posto.

„Aš tikrai nemanau, kad visi šitie žingsniai yra itin pergalvoti. Pavyzdžiui, dėl tų konservatorių, jis tikrai nusišnekėjo, jis yra ūmus, staigus žmogus, nemanau, kad viskas surežisuota. Jam išsprūdo toks pyktis. O dėl pasakytos nesąmonės, kad konservatoriai yra Maskvos agentai, jis pusiau atsiprašinėjo. Ir dėl kai kurių kitų dalykų atsiprašinėjo“, – sakė K.Girnius.

Anot politologo, jei toks premjero elgesys būtų dalis apgalvotos ir išdirbtos rinkimų taktikos, jis neatsiprašinėtų. K.Girnius sakė manantis, kad kandidatuodamas į prezidentus S.Skvernelis labai rizikuoja – pralaimėjus rinkimus ar net nepatekus į antrąjį jų turą, toliau jam eiti premjero pareigas būtų labai sudėtinga: „Nemanau, kad („valstiečiai“) jį išmes, bet prestižas bus nukentėjęs, įtaka partijoje bus sumažėjus. Veikiausiai neišmes iš posto, net jei pralaimės, bet jo įtaka bus mažesnė, Vyriausybės įtaka bus smukusi, prestižas bus smukęs jis bus netiesioginis „lūzeris“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

K.Girnius kalbėjo, kad paprastesnis kelias S.Skverneliui būtų nekandidatuoti ir sakyti, kad yra premjeras, įsipareigojęs Vyriausybei, turi daug darbų atlikti, nemažai yra ir atlikęs.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė Jūratė Novagrockienė taip pat sakė netinkinti, kad S.Skvernelis iš anksti projektavo kandidatavimą į prezidento postą. Pasak jos, pagrindinė priežastis, pastūmėjusi ministrą pirmininką žengti šį žingsnį, susiklostė per keletą įvykių: K.Girniaus minėtą istoriją su konservatoriais, pedagogų streiką bei trijų ministrų atleidimą iš pareigų.

„Kitaip sakant, faktai, kurie rodo, kad jis nesusitvarko su situacija ir, iš tikro, neišsprendžia per daug aštriai kalbėdamas. Antra – jis pareiškė, kad bus anti-sisteminis kandidatas. Čia Rolando Pakso tipiškas ėjimas, nes R.Paksas kažkada pasakė, kad bus anti-elitinis kandidatas. Reikia turėti omeny, kad neapgalvoti buvo iki galo jo visi žingsniai, pareiškimai ir kad dar reikės jam gerokai padirbėti. Sutinku, kad jis gerokai rizikuoja išsikėlęs save kandidatu“, – komentavo J.Novagrockienė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis sakė, kad tuo metu, kai S.Skvernelis Rusnėje paskelbė apie kandidatavimą, buvo neaiškus partijos apsisprendimas. Portalas LRT.lt primena, kad „valstiečiai“ savo kandidatą į prezidentus tvirtins šeštadienį vyksiančiame suvažiavime. Kol kas vienintelis žinomas skyrių iškeltas kandidatas ir yra S.Skvernelis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lauras Bielinis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lauras Bielinis

„Problemų turi jis daug – tiek sprendžiant klausimus vyriausybiniame lygmenyje, tiek, ko gero, tam tikrų neaiškumų ir partijos viduje. Jam reikia palaikymo iš partijos, be jo bus be galo sudėtinga. Paskelbdamas jis pasiuntė signalą: „Nepamirškite manęs, aš esu. Tie, kurie palaikė, palaikykite ir toliau“. Čia irgi yra tam tikras žaidimas. Ar tai buvo išskaičiuota? Nemanau, kad tai buvo išskaičiuota 100 proc.“ – kalbėjo L.Bielinis.

Įvertino ir kitus kandidatus

Šiuo metu Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) apie sprendimą kandidatuoti pranešė Petras Auštrevičius, I.Šimonytė, G.Nausėda, Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, A.Juozaitis, Kazimieras Juraitis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Naglis Puteikis.

J.Novagrockienė kalbėjo, kad visi kandidatai yra gan skirtingi. Pavyzdžiui, kalbėdama apie A.Juozaitį, ji teigė, kad jo rinkėjas yra gana antiglobalistinis, pakankamai radikalus, intelektualus rinkėjas. Pasak Karo akademijos prorektorės, A.Juozaitis turi nemažą palaikymą iš intelektualų, kuris reiškiamas ir socialiniuose tinkluose, ir kitur.

„A.Juozaitis moka puikiai kalbėti. Jis kalba apie svarbius, esminius dalykus, bet vis tiek yra tas radikalumo aspektas. Jis turi grupę rinkėjų, bet, manyčiau, nedidelę“, – sakė J.Novagrockienė. K.Girnius sakė manantis, kad A.Juozaitis yra pirmas rimtas tautininkų kandidatas, tačiau teigė neįsivaizduojantys, kad šis kandidatas patektų į antrąjį rinkimų turą.

Viešųjų ryšių ekspertas L.Kontrimas kalbėjo, kad klausimas, ar naujas politikas, toks kaip G.Nausėda, gali iš karto pretenduoti į aukščiausią valstybės postą: „Aš jam palinkėčiau padirbėti Tauragės savivaldybėje.“

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min