Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad valstybės įsikišimas reikalingas, nes gyventojai iš karto naudos nepatiria – šildymui neišleidžia mažiau, o į problemą plačiau nei iš savo buto nežiūri.
„Jeigu renovacija įsibėgės, vystysis, ir ekonomikai butų gerai: būtų įdarbinta daugiau žmonių, statybų verslas įsivažiuotų (...). Be valstybės įsikišimi nieko gero nebus“, – sakė bankininkas penktadienį Seime vykstančioje diskusijoje apie daugiabučių renovavimą.
Pasak jo, stringantis daugiabučių renovavimas stabdo perėjimą prie didesnio biokuro naudojimo.
„Pirma turi būti renovacija, šilumos vartojimo sumažinimas, o paskui biokatilų statyba (...). Dabar verslininkai varžosi, kas pirmas paskelbs apie biokatilinių statybas arba kas greičiau ja pasistatys“, – aiškino R.Kuodis.
Centrinės projektų valdymo agentūros eksperto Valius Serbentos teigimu, daugiabučių renovavimas būtų efektyvesnis, jeigu būtų parengta energinio efektyvumo didinimo programa – įvertintas kiekvienas atnaujinimo reikalaujantis namas, jo atnaujinimo kaštai, apsisprendžiama dėl efektyviausių statybinių medžiagų ir kitų aplinkybių.
V.Serbentos žodžiais, renovacijos reikalais labiau turi rūpintis savivaldybės: „Jos savo jėgomis tai padaryti gali – įvertinti pastatų energetinį pajėgumą ir galima efektyvumą po atnaujinimo“.
Jo duomenimis, dabar tik 20 proc. daugiabučių šiluma vartojama efektyviai.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad šilumos sąnaudos didesnės nei Lietuvoje yra tik Ukrainoje, kur nėra tikslių duomenų nei apskaitos. „Skandinavijoje, kur šalčiau negu Lietuvoje, ši problema išspręsta“, – sakė jis.
Pasak V.Lukoševičiaus, Lietuvoje labai skiriasis kvadratinio metro ploto šildymas skirtinguose šalies regionuose ir daugiabučiuose: „Tie skirtumai gali siekti iki 7-8 kartus“.
„Sutaupymai turi duoti ženklą gyventojams greitai, kad jie pajustų investicijų į būsto atnaujinimą naudą. Geriau ilgesnė investicijų grąža, bet kad tik duotų apčiuopiamą naudą“, – sakė V.Lukoševičius.
Jo teigimu, dabar už šildymą per metus išleidžiama 2 mlrd. litų, o po renovacijos ši suma sumažėtų trečdaliu.
