Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekspertai naujosios Vyriausybės programoje pasigenda dėmesio NATO, kariuomenės pajėgumų plėtojimui ir grėsmėms iš Rusijos

Aleksandras Matonis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Aleksandras Matonis
Šaltinis: BNS
0
A A

Gynybos ekspertai teigia, jog naujosios Vyriausybės veiklos programoje kalbant apie krašto apsaugą mažai dėmesio skiriama šalies teritorinei gynybai, neįvardijamos grėsmės iš Rusijos, mažiau reikšmės lyginant su Europos Sąjunga teikiama NATO ir neužsimenama apie kariuomenės prieštankinių ir priešlėktuvinių pajėgumų plėtojimą.

Seime pradėtoje svarstyti naujoje Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama „aktyviai prisidėti prie taikos ir saugumo pasaulyje, euroatlantinį bendradarbiavimą plėtoti kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą“, svarbiausiomis organizacijomis bus laikomos Europos Sąjunga bei NATO ir stiprinami ryšiai gynybos srityje tarp Europos valstybių.

„Stiprinsime bendrą Europos Sąjungos saugumo ir užsienio politiką, vengdami dubliavimo su pagrindiniu saugumo garantu – NATO. Didinsime mūsų įtaką priimant sprendimus dėl konfliktų ir terorizmo priežasčių likvidavimo, taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos teikimo krizių zonose“, – teigiama dokumente.

„Periodiškai atliksime grėsmių valstybei vertinimą ir, atsižvelgdami į besiformuojančius naujus rizikos veiksnius, laiku tikslinsime ir keisime nacionalinio saugumo ir gynybos strategines kryptis, veiklos planus, numatydami efektyvias priemones krašto saugumui užtikrinti. Nuolat atliksime grėsmių nacionaliniam saugumui stebėseną, ypatingą dėmesį kreipsime į naujausius įtakos viešajai erdvei ir politikai būdus – per informacines technologijas, įvairių nuosavybės formų žiniasklaidą ir kultūrą“, – rašoma programoje.

Karinis bendradarbiavimas su JAV šiame dokumente apskritai neminimas.

Gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis komentuodamas valdančiųjų planus krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo srityje sakė, jog jų programa šiuo atžvilgiu yra „politiškai korektiškų frazių rinkinys, kuriam, iš pirmo žvilgsnio, neturėtų ką prikišti nei NATO sąjungininkai, nei vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė prezidentė“.

A.Matoniui pirmiausia užkliuvo tai, kad lyginant su darbą baigiančios centro-dešinės vyriausybės programa, dokumente nebeįvardijama Rusija ir jos keliamos grėsmės. Taip, pasak jo, „pašalinama svarbi gairė, nustatanti gynybos orientacijos kryptį“.

Taip pat, anot eksperto, „nerimą kelia akivaizdus pokrypis į neefektyvių Europos Sąjungos saugumo mechanizmų stiprinimą“.

„Ši idėja, kurią smarkiai palaiko ir stumia eurobiurokratai ir gynybos žemyne aktualijų nesuvokiantys euroentuziastai, yra tiek perspektyvi, kiek ir atšalusio negyvėlio reanimavimas. Kyla reali grėsmė, kad Lietuvos pirmininkavimo ES kontekste gynybos srityje gali būti priimta brangiai kainuojančių, tariamai europietiškai solidarių, tačiau Lietuvos gynybai realios naudos nenešančių sprendimų, pvz., aktyvesnio dalyvavimo ES kovinėse grupėse, pajėgų siuntimo į ES misijas“, – BNS sakė A.Matonis.

„Krenta į akis prioritetų išdėstymo tvarka, pavyzdžiui, sakinyje apie svarbiausias organizacijas, kur Europos Sąjunga įvardijama pirmiau nei NATO. Rusijos, kaip grėsmės šaltinio Lietuvai ir Aljansui, neįvardijimas ir Europos Sąjungos iškėlimas virš NATO – du nerimą keliantys aspektai, dėl kurių naująją vyriausybę turėtų gerai paegzaminuoti tiek NATO, tiek ir jos aktyviausios narės – mūsų sąjungininkės“, – teigia jis.

A.Matonio teigimu, nerima kelia ir planai į krašto apsaugos ministro postą grįžus socialdemokratui Juozui Olekui imti „gaivinti“ kariuomenės transformacijos procesą. Pasak jo, nueinanti konservatorių vadovybė „vargais negalais neutralizavo ankstesnio J.Oleko ministravimo metu įgyvendintos transformacijos pasekmes“.

A.Matonio teigimu, transformacijos procesas kariuomenę paliko be strateginio lygmens vadovavimo štabo.

„Lietuvoje įgyvendintas transformacijos procesas atliepė tuometines NATO tendencijas, tačiau nebuvo būtinas dėl mažo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dydžio. Po transformacijos užtruko daug laiko kad būtų suderintas kariuomenės mechanizmas“, – sakė A.Matonis.

Tuo metu Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis Deividas Šlekys BNS sakė, jog „naujoji valdžia kur kas mažiau šneka apie Lietuvos valstybės teritorinę gynybą“. Tačiau, anot jo, „konservatorių palikimas gali likti dėl egzistuojančių dokumentų, kuriuos nėra taip lengva pakeisti“.

„Yra patvirtinta slapta valstybės gynybos koncepcija, kurios taip lengvai nepakeisi ir čia būtinas prezidentės pritarimas. Šiais metais patvirtinta nauja Nacionalinio saugumo ir Karinė strategija. Šių dokumentų niekas nekeis, nes jie nauji“, – sakė D.Šlekys.

Ir jis, ir A.Matonis pažymėjo, kad Lietuvai svarbu įgyti priešlėktuvinius ir prieštankinės gynybos pajėgumus, tačiau centro-kairės ministrų kabineto programoje apie tai nekalbama.

„Dėl ginkluotės – sraigtasparnių tikrai reikia ir jie bus perkami, tik neaišku, kiek. Taip pat reikia atnaujinti šarvuočių parką, tam reikes didelių lėšų. Prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė taip pat, manau, turėtų būti plėtojama, nes tai vienas efektyvesnių būdų mažos valstybės kariuomenei pasirengti atremti konvencinį puolimą“, – teigė D.Šlekys.

„Dokumente nekalbama apie pirmo svarbumo reikalus – priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos stiprinimą ir atitinkamų priemonių įsigijimą“, – pažymėjo A.Matonis.

Pasak D.Šlekio programoje nieko nekalbama apie bazinius karinius mokymus, kurie buvo viena svarbiausių konservatorių vadovybės darbo krypčių siekiant formuoti ginkluotųjų pajėgų rezervą. Tuo metu A.Matonis pažymėjo, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų atžvilgiu programos nuostatos yra kone nusirašytos nuo konservatorių.

„Dokumente beveik „copy-paste“ būdu perkeltos dešiniosios vyriausybės nuostatos dėl aktyviojo rezervo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų svarbaus vaidmens, kai tuo tarpu būtent socialdemokratų G.Kirkilo ir J.Oleko laikais KASP buvo drastiškai perpus sumažintos, atsisakant didelės dalies motyvuotų šalies gynėjų paslaugų“, – teigė jis.

Vertindami naujos Vyriausybės galimybes ir pasiryžimą didinti krašto apsaugos sistemos finansavimą ekspertai išsakė skeptišką požiūrį.

„Dėl finansų didėjimo sunku sakyti, bet Lietuva atrodo nekaip NATO kontekste, todėl didinimas bus būtinas. Bet bijau, kad nelabai didelis“, – teigė D.Šlekys.

„Trečia susirūpinimo priežastis – dokumente neminimi krašto apsaugos biudžetas ir jo procentinė Bendrojo vidaus produkto išraiška. Panašu, kad dar nepradėjusi veikti, naujoji Vyriausybė jau “įjungė galinę pavarą„ dėl savo ankstesnių viešai paskelbtų įsipareigojimų didinti išlaidas gynybai“, – sakė A.Matonis.

Kaip nurodoma naujosios Vyriausybės programoje, visos ginkluotųjų pajėgų rūšys bus plėtojamos laikantis „ribotų finansinių išteklių efektyviausio naudojimo principo“.

Nauja Vyriausybė dirbti pradės po to, kai Seimas patvirtins jos programą, o ministrai duos priesaiką. Prognozuojama, kad tai įvyks ketvirtadienį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min