Vienas savo pavardės nenorintis skelbti Klaipėdos ligoninės morgo darbuotojas Liudas teigė, kad šie metai skenduolių skaičiumi ypač išsiskiria. „Per pastaruosius dešimt metų nebuvo tiek nuskendusių žmonių kiek šiemet. Tai tarsi kokia nauja banga“, – nuogąstavo Liudas.
Tokį didelį skenduolių skaičių Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vadovas Vidmantas Armonas mėgina aiškinti tuo, kad šią vasarą poilsį prie Baltijos jūros atostogoms rinkosi žymiai daugiau iš kitų miestų, ne iš pajūrio. Jie galbūt į raginimus atsargiai elgtis maudantis jūroje žiūrėjo labiau pro pirštus. „Jei bet kurio klaipėdiečio paklaustumėte, kiek šiais metais sulaukėme atvykėlių, jie susiėmę už galvos jums atsakytų, kad miestas tiesiog užkimštas. Todėl ir nuskendusių proporcingai daugiau“, – teigė V.Armonas.
48 skenduoliai
Pasak specialisto, skaičiai tragiški. „Per visus praėjusius metus nuskendusių buvo septyniasdešimt penki. Iš jų penkiasdešimt du buvo neblaivūs, iš kurių net penki vaikai. Dar trys asmenys jūroje iš gyvenimo pasitraukė savo noru“, – dienraščiui L.T. sakė V.Armonas. Ir nors rugpjūčio mėnuo dar nesibaigė, specialisto teigimu, vien per šiuos metus jau nuskendo 48 žmonės.
„Net 33 iš jų nuskendo per pastaruosius tris vasaros mėnesius. Ir tai dar ne pabaiga“, – pridūrė ekspertas. Jis baiminasi, kad po šių metų teks skelbti didesnį nei praėjusiais metais skenduolių skaičių.
Žudikas – alkoholis
Visi dienraščio L.T. kalbinami specialistai lyg susitarę teigė, kad didžiausias skenduolių „žudikas“ – ne jūra, o alkoholis ir per didelis pasitikėjimas savimi.
„Beveik visi ir šiais, ir praėjusias metais nuskendę žmonės buvo atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų. Nepažįstantys jūros specifikos į ją brenda lyg į ežerą. O jei dar gramą padaro, jūra tampa ligi kelių ir reikia vos vieno neatsargaus bei nepamatuoto žingsnio, kad iš atostogų grįžtum karste“, – dienraščiui L.T. tvirtino Palangos gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas.
