Neapgalvota mokesčių pertvarka, merdinti ekonomika, suerzinta visuomenė, kasdien didėjanti bedarbių armija, neįvykdyta administracinė reforma. Tai tik dalis priekaištų, kuriuos, „Lietuvos žinių“ paprašyti įvertinti šiandienos krašto situaciją ir perspektyvas, dabartinei valdžiai išsakė buvę Vyriausybės vadovai, premjero duonos krimtę tiek šiame, tiek praėjusiame amžiuje. Būta ir optimistiškesnių vertinimų, įžvelgiant šviesą tunelio gale. Per 19 metų Lietuva turėjo 11 premjerų.
Privalo atsistatydinti
Pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės vadovė Kazimiera Prunskienė dabartinę padėtį vadina kritiška. Pasak jos, Lietuva pagal ekonomikos smukimo lygį pirmauja Europoje. „Labai skaudu žinant, kad ateinančiais metais valstybės biudžetas bus trečdaliu mažesnis nei 2008–aisiais, kai ekonomika buvo aukščiausiame taške per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – teigė politikė. Tokiu atveju socialinių įsipareigojimų, net apkarpytų, neįmanoma įvykdyti. „Tačiau Vyriausybė apie tai kalba lyg apie prastą orą, o ne savo atsakomybės sritį“, – piktinosi K.Prunskienė. Jos nuomone, dabartinei Vyriausybei derėtų atsistatydinti ir atsiprašyti Lietuvos, kad nesugebėjo atlikti savo misijos. „Naujasis ministrų kabinetas, turėdamas politinį palaikymą sveiko proto nepraradusiame Seime, kuriam dabar vadovauja ne prasta politikė, turėtų apsispręsti dėl principinių strateginių dalykų, leisiančių subalansuoti verslo sąlygų gerinimą ir socialinę atsakomybę“, – pabrėžė K.Prunskienė. Apgalvota ekonominė strategija ir konkrečių ūkio sektorių atkūrimo planas, dialogas su visais įmanomais partneriais padėtų naujajam kabinetui suvaldyti situaciją.
Jei ši Vyriausybė, pasak K.Prunskienės, savo „reformomis“ nebūtų nustūmusi ekonomikos nuo kalnelio, ateinančiais metais būtų galima pradėti judėti į viršų. „Atsakymas, kada grįšime į 2008–ųjų lygį, priklausys nuo to, kiek dirbs ši Vyriausybė. Jei ilgai, apie jokias prognozes kalbėti neverta, nusiteikime vargti dešimtmetį“, – sakė politikė.
K.Prunskienę juokina kalbos, esą Vyriausybė pripažįsta savo klaidas. „Mat koks didelis laimėjimas. Svarbiausia – išmanyti tai, ką darai, ir nesiimti to, ko nesugebi“, – įsitikinusi ji.
Gyvename skolon
Du kartus premjero kėdės minkštumą išmėginęs Gediminas Vagnorius (1991–1992 m. ir 1996–1999 m.) įvardijo tris svarbiausias dabartinės valdžios „nuodėmes“. Pasak jo, Vyriausybė, užuot pasirūpinusi atkurti nepagrįstai sumažintas biudžeto įplaukas, pasirinko gyvenimą skolon. Be to, ji nesistengia gerinti verslo kreditavimo sąlygų, iki šiol nepradėta vykdyti ekonomikos gaivinimo programa. „Dėl nepagrįsto mokesčių didinimo, rinkos slopinimo ekonominė ir finansinė krizė Lietuvai kainuos 4–5 kartus brangiau nei kitoms Vidurio Europos valstybėms, o nedarbas ir ekonomikos nuosmukis bus vienas didžiausių pasaulyje“, – prognozavo G.Vagnorius. Jis mano, kad jei Vyriausybė ir toliau trypčios vietoje, kitais metais nesulauksime jokio pagerėjimo. „Žinoma, po poros metų rinka susireguliuos savaime, tačiau turėsime milžinišką nedarbą“, – pažymėjo buvęs premjeras. G.Vagnorius neslėpė įžvelgiantis „akivaizdų Vyriausybės vadovo nusišalinimą nuo rimtų ekonominių ir finansinių problemų, susitaikymą su aplinkybėmis, nebandant jų keisti“. „Premjerui stinga ir politinės valios, ir administracinės komandos“, – sakė jis. G.Vagnorius prisipažino nesąs politinės krizės kurstymo šalininkas, tačiau linkęs manyti, kad patvirtinus 2010–ųjų biudžetą valdančioji Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai turėtų rimtai apsvarstyti, kaip reformuoti Vyriausybę.
Paklaustas, kaip pats jaustųsi A.Kubiliaus vietoje, G.Vagnorius priminė jau išgyvenęs tokią situaciją Rusijos krizės metais (1997–1999), tik ji buvusi gerokai sunkesnė. „Nustojome skolintis, nemažinome algų, pensijų ir nedidinome mokesčių. Visos pastangos buvo nukreiptos ekonomikai skatinti, rinkai gaivinti ir šešėliniam verslui slopinti“, – prisiminė politikas.
Prošvaisčių jau matyti
Aleksandras Abišala įsitikinęs, kad valdžia neturėjo imtis skubotos mokesčių reformos, būtų užtekę pakeisti du įstatymus – Pridėtinės vertės mokesčio ir „Sodros“. „Būtų buvę ne taip skausminga, mažiau klaidų pridaryta, išvengta suirutės“, – sakė prieš 17 metų premjero pareigas ėjęs A.Abišala. Kitas Vyriausybės darbo brokas – per visus metus nesugebėta padaryti rimtos administracinės reformos, leidžiančios taupyti finansuojant išliekančias valstybės funkcijas ir atsisakant tų, kurių ekonomika nepakelia. „Minčių ir idėjų Vyriausybė turi tiek, kiek reikia, gal net daugiau. Tačiau jai akivaizdžiai trūksta gebėjimo jas įgyvendinti“, – pabrėžė ekspremjeras.
Vis dėlto A.Abišala tikino esantis optimistas ir įžvelgiantis bendrojo vidaus produkto (BVP), rodančio ekonomikos sveikatą, stabilizaciją. „Nemaža dalis gamybos sektoriaus jau „išėjo“ iš šoko, susirado naujas rinkas. Jei staiga nekils naujos kritimo bangos eksporto rinkose, manau, jau nebekrisime“, – svarstė buvęs premjeras. Jis teigė, jog sutinka su ekspertais, kad užimtumo lygis bus atkurtas vėliau nei BVP. Tai gali užtrukti maždaug pusantrų metų. Dar vėliau pradės didėti ir atlyginimai. „Ėjimas iš krizės yra sunkus ir ilgas, bet, mano nuomone, jau prasideda“, – sakė A.Abišala.
Tuo metu Bronislovas Lubys, Vyriausybės vairą savo rankose laikęs prieš 16 metų, optimizmu netrykšta. Jo nuomone, dabartinė padėtis kritiška visais požiūriais: ekonominiu, socialiniu ir politiniu. Kad situacija keistųsi, valdžia, pasak B.Lubio, privalo „išmokti, jei sugeba, nedaryti ekonominių klaidų, suprasti paprasčiausius vadybos principus ir pagaliau užsiimti valstybės valdymu“.
Turėtų įsikišti prezidentė
Vyriausybei taip pat du kartus vadovavęs Rolandas Paksas (1999 ir 2000–2001 m.) šiandien mato vienintelę išeitį – skatinti verslą ir optimizuoti valstybės išlaidas. „O viršuje raudonomis raidėmis turėtų būti užrašyta: „Visomis priemonėmis, lėšomis, pasiskolinus iš Tarptautinio valiutos fondo, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir senųjų išsaugojimą“, – kalbėjo jis. Tačiau galimų permainų su dabartiniu ministrų kabinetu R.Paksas nesiejo. Jo galva, koks nors „kvėptelėjimas galėtų prasidėti tuomet, kai Vyriausybei nustos vadovauti A.Kubilius“. „Kol šis premjeras tik karpo išlaidas, bet neskatina verslo, nieko gero nebus“, – pažymėjo pašnekovas.
R.Paksas mano, kad dabartinėje situacijoje lemiamą žodį turėtų tarti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valstybės vadovė galėtų suformuluoti konkrečius artimiausio laikotarpio tikslus, aptarti juos su politikais, specialistais, ekspertais ir pavesti vykdyti tiems, kurie tai sugebėtų. „Lietuvoje yra daug įmonių vadovų, kurie savo darbu įrodė gebėjimą vadovauti dideliam verslui. Prezidentės vietoje kreipčiausi pagalbos ir į juos“, – pridūrė R.Paksas.
Gąsdina investuotojus
A.Kubiliui Vyriausybės vairą perleidęs Gediminas Kirkilas mano, kad tokio ekonomikos nuosmukio, koks dabar apėmęs Lietuvą, buvo galima išvengti. Pagrindinė klaida – mėginimas radikaliai pertvarkyti mokesčių sistemą. „Kitaip tariant, visi šios Vyriausybės sprendimai iš esmės buvo naudingi ne verslui, ne ūkiui, juolab – ne žmonėms, o bankams“, – tvirtino G.Kirkilas. Būtent iš čia kilo ir visos kitos problemos. Buvęs premjeras piktinosi, kad ir dabar Vyriausybė, užuot skatinusi ekonomiką, užsiima „finansine biudžeto estetika“. Jei valdantieji ir toliau vykdys panašią politiką, o kol kas G.Kirkilas nemato, jog šie turėtų ketinimų iš esmės ką nors keisti, krizė Lietuvoje užtruks ilgiau nei kitose šalyse. „Žinoma, jau dabar yra požymių, kad per tam tikrą laiką, net ir blogiausiomis sąlygomis, verslas prisitaikys. Taip vegetuodami galime praleisti kelerius metus“, – sakė jis.
Ekspremjeras atkreipė dėmesį, jog nemažą neigiamą poveikį ekonomikai daro ir neapgalvotos valdžios kalbos. „Ką investuotojai gali manyti apie šalį, kurios premjeras nuolat tikina, kad griūva dangus?“ – stebėjosi G.Kirkilas.
