Dabar populiaru
Publikuota: 2009 birželio 17d. 06:05

Ekstremalams klaipėdiečiams „pasidavė“ Norvegijos kalnas

Parašiutininkas Tadas Šimonis nusileisti nuo kalno Norvegijoje atvyko iš JAV.
15min.lt / Parašiutininkas Tadas Šimonis nusileisti nuo kalno Norvegijoje atvyko iš JAV.

„Parašiutininkams įprastas posakis, kad visada yra ne tik planas A, bet ir planas B. Tačiau šokant nuo kalno yra tik planas A, alternatyvų nėra“, – sakė šuolių su parašiutu sporto entuziastas Robertas Rezgevičius.

Jis drauge su bičiuliais klaipėdiečiu Gyčiu Skuču, kauniečiu Alvydu Samuoliu, JAV gyvenančiu Tadu Šimoniu leidosi į tikrą avantiūrą. Didelę adrenalino dozę teikiančio parašiutų sporto mėgėjai ryžosi nušokti nuo stataus kalno Norvegijoje ir tapo pirmaisiais lietuviais, įvykdžiusiais tokį žygdarbį.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje, ekstremalų, įveikusių visus keturis elementus – pastatus, kalnus, tiltus ir pramoninius objektus – ir turinčių sertifikatus, yra apie porą tūkstančių.Status Kjerago kalnas iškilęs 1100 metrų virš jūros lygio. Prie Kjerago yra įrengta mokymo bazė, kurioje parašiutizmo mėgėjai iš viso pasaulio ruošiami šokinėjimui nuo kalnų.

Lietuvoje vyrai jau turi tūkstančio šuolių iš lėktuvų ar oro balionų patirtį. „Tačiau šuolis nuo nejudančių objektų – visai atskira sporto rūšis. Atsispirti nuo kalno – tai ne tas pats, kas iššokti iš skrendančio lėktuvo“, – aiškino R.Rezgevičius.

Lietuviai užsimojo tapti BASE judėjimo nariais. Šis judėjimas vienija tuos adrenalino fanatus, kurie šoka nuo pastatų, kalnų, tiltų ar pramoninių objektų, tokių kaip antenos. Lietuvoje jau buvo skelbiama apie užsienietį, parašiutu nusileidusį nuo Vilniaus televizijos bokšto.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje, ekstremalų, įveikusių visus keturis elementus – pastatus, kalnus, tiltus ir pramoninius objektus – ir turinčių sertifikatus, yra apie porą tūkstančių. Kiekvieną šuolį būtina įamžinti vaizdajuostėse. „Tai nėra daug, nes pasaulyje parašiutininkų – apstu“, – sakė R.Rezgevičius.

Anot jo, šuoliams nuo kalnų naudojami visai kitokie parašiutai, nei šokant iš lėktuvų. „Skirtumas tas, kad šokdamas nuo kalno savo kūną turi visai kitaip valdyti. Nes šokdamas tarsi krenti į duobę“, – aiškino sportininkas. Be to, šokantieji nuo kalno turi tik vieną parašiutą. Nesėkmės atveju padariniai gali būti tragiški.

Puoselėja naujus planus

Lietuviai per savaitę nuo kalno Norvegijoje nušoko 25 kartus. Dabar jie jau planuoja išbandyti šuolius nuo tilto Prancūzijoje, jau galvojama ir apie statų kalną Vokietijoje, kur taip pat organizuojamos treniruotės. „Pirmiausia apsitrinsime kitur, o vėliau galbūt Lietuvoje įkursime oficialų klubą“, – sakė R.Rezgevičius.

Anot jo, šuoliams nuo pastatų tinkama ir Klaipėda. Svarbu, kad statinys būtų išstypęs į dangų daugiau nei 7–9 aukštus.

Temos: 1 Norvegija
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min