Sekite 15min Google
Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybė susiduria su geriamojo vandens krize, be to, yra vietovių, kur keliai neišvažiuojami ir gyventojams reikia nuvežti maisto.
Pasak mero, kadangi ne visur savivaldybėje atkurtas mobilusis ryšys, savivaldybė nežino, kiek gyventojų reikia pagalbos.
M. Varaška akcentavo, kad artimiausios dienos bus kritinės užtikrinant būtinuosius poreikius gyventojams.
„Šios dienos bus kritinės užtikrinant kitus būtinuosius poreikius, įskaitant higieną. Yra daug šeimų, kurios turi mažus vaikus ir kuriems praustis, gauti švarą reikia ne šiaip balos vandens. Kviesime tokius žmones atvykti į miestą arba mėginsime juos atsivežti“, – LRT televizijai pirmadienį sakė meras.
Anot jo, centrinė valdžia nepadarė namų darbų po prieš dvejus metus praūžusios audros.
„Jeigu ne valdžios neišmoktos pamokos po 2024 metais tuo pačiu metu įvykusios audros, šiandien dviejų trečdalių problemų net nebūtų. Jūs patys paminėjote mobiliųjų telefonų, mobiliojo ryšio bokštus – tai prieš dvejus metus buvo tas pats, išvados nepadarytos“, – aiškino meras.
„Per pirmą pusdienį žmonės skambino į BPC (Bendrąjį pagalbos centrą – BNS) arba į kitas pagalbos linijas ir negalėjo prisiskambinti, vėliau negalėjo prisiskambinti todėl, kad jų mobiliojo ryšio įrenginiai nustojo veikti, nes baterijos išsikrovė“, – pridūrė jis.
Meras argumentavo, jog reikia platinti elektros linijų trasų proskynas.
„Jeigu mes žiūrime į latvių pavyzdį, tai tu gali turėti ne trijų, tu gali turėti šešių metrų proskyną 10 kilovoltų linijai, ir tikimybė, kad ji bus pažeista, kur kas mažesnė“, – kalbėjo meras.
Tuo metu Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas teigė, kad elektros tiekimo atstatymas gali užtrukti savaitę.
„ESO („Energijos skirstymo operatorius“ – BNS) nespėja atstatyti tų didžiųjų linijų, tai 110 ir 10 kilovoltų linijų. (...) Čia paprasčiausia, kad neturi įmonė resursų turbūt tokiai situacijai esant atstatyti (elektros tiekimo – BNS)“, – LRT televizijai sakė M. Kaukėnas.
„Dar net nepagavo intensyvumo tvarkant 10 kilovoltų linijas, tai ką kalbėti apie nutolusias 0,4 kilovolto linijas. Matyt, situacija čia ne vienos dienos, gal net ir savaitės“, – pridūrė jis.
Anot Utenos rajono mero, ESO trūko pasiruošimo tvarkytis su tokios audros padariniais.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, vėlyvą pirmadienio vakarą elektros vis dar neturi apie 82 tūkst. vartotojų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius po tarpinstitucinio pasitarimo pirmadienį teigė, kad audra atskleidė įsisenėjusias valstybės problemas. Vyriausybės vadovas apgailestavo, kad nesugebama greičiau likviduoti audros padarinių.
ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį teigė, jog savaitgalį per Lietuvą praūžusi audra buvo daugiau nei trečdaliu intensyvesnė nei prieš porą metų – jos mastas trukdo greičiau šalinti padarinius. Anot jo, labiausiai nukentėję rajonai – Utena, Kaunas, Vilnius ir Panevėžys – čia elektros tiekimo atstatymas paskutiniams klientams gali užtrukti iki rugpjūčio 29 dienos, šeštadienio.
ESO duomenimis, maksimalus sutrikimų skaičius fiksuotas šeštadienį vakare, kai elektros neturėjo 268 tūkst. vartotojų.
Autorius Lukas Oželis