Trečiadienį premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė Vyriausybei pateikė tris Konstitucijos keitimo alternatyvas. Tobulinti galiojančią tvarką prireikė po EŽTT sprendimo nušalintojo prezidento Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.
„Darbo grupė sprendė ne vieno asmens klausimą, ar jis galės, ar negalės kandidatuoti kuriuose nors rinkimuose. Mes aiškinomės, kaip reikėtų panaikinti apribojimo, apie kurį pasisakė EŽTT, neproporcingumą. R.Paksui, žinoma, pasekmės to sprendimo bus“, – kalbėdama spaudos konferencijoje trečiadienį pabrėžė E.Baltutytė.
R.Paksas iš prezidento posto buvo pašalintas 2004-aisiais, jeigu parlamentarai pritartų darbo grupės siūlymui, jis galėtų kandidatuoti nebent 2016 metais vyksiančiuose rinkimuose į parlamentą.
Pasak E.Baltutytės, trys alternatyvūs siūlymai buvo pateikti dėl to, kad būtų paprasčiau priimti sprendimą: „Pamatėme, kad vieningai nuspręsti dėl vieno siūlymo gali būti sudėtinga“.
Darbo grupės vadovė pabrėžė, kad mažiausiai dešimties metų terminas, kuris turėtų praeiti iki priesaiką sulaužiusiam politikui būtų leista tapti Seimo nariu, atsirado įsigilinus į kitas panašias bylas.
Ji neslėpė, kad šiuo klausimu darbo grupės narių nuomonės buvo išsiskyrę. „Buvo siūlomi skirtingi terminai, kai kurie grupės nariai iš pradžių siūlė nurodyti mažiausiai 20 metų terminą. Tačiau turėjome tokių pavyzdžių: vienoje byloje EŽTT 11 metų draudimą eiti tam tikras pareigas pripažino proporcingu, kitoje – 19 metų terminą pripažino neproporcingu, todėl nusprendėme siūlyti mažiausiai 10 metų terminą“, – sakė ji.
Vyriausybės atstovė EŽTT atkreipė dėmesį, kad dėl draudimo tapti Seimo nariu termino galutinį žodė tars parlamentarai. Paklausta, kas bus, jei į Seimą išrinktas R.Paksas mėgins tapti Seimo pirmininku, E.Baltutytė teigė, kad tai išaiškinti turėtų Konstitucinis Teismas. Pagal įstatymus, parlamento vadovu Lietuvoje gali tapti bet kuris Seimo narys.
E.Baltutytė sakė, kad išanalizavus Lietuvos teisinę sistemą buvo prieita nuomonės, kad EŽTT sprendimo turi būti įgyvendinamas tik keičiant Pagrindinį įstatymą. „Tačiau savo siūlymais stengiamės apsiriboti minimalia intervencija į Konstituciją“, – pridūrė darbo grupės vadovė.
„Tas kelias nelengvas. Pradžioje buvo išsakytos nuomonės, kad galbūt to nereikėtų daryti, bet išanalizavus teisės sistemą, darbo grupė priėjo išvados, kad turi būti daromos Konstitucijos pataisos", - aiškino ji.
Pasiūlė tris kelius
15min.lt jau rašė, kad darbo grupė pirmosios alternatyvos atveju siūlo keisti Konstitucijos 56-ąjį straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po 10 metų (darbo grupės manymu, tai – minimali ribojimo trukmė, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę).
Antrosios alternatyvos atveju siūloma kartu su 56-uoju keisti ir 78-ąjį Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas šalies prezidentu ar eiti jo pareigų.
Trečiąja alternatyva siūloma keisti 74-ąjį Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali užimti 74-ojo straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų (prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo), arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu. Ir tokie asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po 10 metų.
