„Kai nusprendžiau studijuoti režisūrą, pamaniau, kad Maskvos valstybinis kinematografijos institutas tam tinkama vieta. Tai viena seniausių kino mokyklų pasaulyje, su giliomis kino tradicijomis – šito Lietuvoje tikrai nebūčiau gavusi“, – laidoje „Salos“ sakė Juna.
Į Maskvą Juna išvyko būdama 18 m. ir jai tai nebuvo didelis iššūkis, kaip galėtų atrodyti dabar. Juna sako, kad rusai myli lietuvius, gerbia lietuvių teatrą ir todėl teigiamai priima.
Juna prisimena, kaip rusai jai nostalgiškai pasakodavo apie Lietuvą, kad važiuodavo į ją kaip į užsienį.
„Dabar gyvenu Londone ir šis miestas man neatrodo toks didelis kaip Maskva, kurioje nežmoniškas ritmas, kuris vargina. Priprasti Rusijoje buvo sunku prie maisto, kuris ten nelabai kokybiškas, be to labai pasiilgdavau juodos duonos, sviesto ir lašinukų“, – pasakojo emigrantė.
Juna prisimena, kaip rusai jai nostalgiškai pasakodavo apie Lietuvą, kad važiuodavo į ją kaip į užsienį.
„Lietuvoje visada buvo geriau negu Rusijoje: ir maistas, ir keliai. Lietuva visuomet buvo kaip Sovietų Sąjungos prezentacija“, – taip Junai kalbėdavo rusai.
Juna Maskvoje mokėsi 5 m., tačiau prasidėjus krizei, diplomo nepadarė. Pasak jaunosios režisierės, filmo pastatymui pritrūko pinigų. Tačiau, moteris sako, kad ne tai svarbiausia. Diplomas, kaip popierius, pasak Junos, niekam nereikalingas.
Grįžusi į Lietuvą, Juna sutiko vaikiną lietuvį ir ištekėjo. Kartu Lietuvoje praleidę dvejus metus, jaunuoliai išvyko į Londoną.
„Tokį apsisprendimą lėmė ekonominė krizė ir noras toliau plėsti žinias bei akiratį. Kuo daugiau žmogus keliauja ir mato, tuo daugiau tampa žmogumi“, – mano Juna.
„Lietuvoje visada buvo geriau negu Rusijoje: ir maistas, ir keliai. Lietuva visuomet buvo kaip Sovietų Sąjungos prezentacija“, – taip Junai kalbėdavo rusai.
Jaunai moteriai padėjo Londone gyvenanti sesė, todėl darbą surasti nebuvo sunku. Jaunoji režisierė pradėjo dirbti virtuvės šefe.
„Londonas įvairus, net dirbdamas barmenu tu susitinki su visu pasauliu, susipažįsti su kitomis kultūromis“, – apie naują etapą gyvenime sakė emigrantė.
Įdomu tai, kad Juna ir Maskvoje, ir Londone, sutiko žmones, kurie pozityviai galvoja apie lietuvius. Pasak emigrantės, rusai lietuvius myli ir gerbia, o britai laiko išsilavinusiais.
„Britai apie lietuvius kalba kaip apie sunkiai dirbančius, protingus, išsilavinusius, bet nesugebančius iš savęs pasijuokti“, – pasakojo emigrantė.
Šiuos metu Juna dirba pagal profesiją – kuria dokumentinius filmus.
„Režisieriumi įsidarbinti ir dirbti yra sunku visur, nepriklausomai, kurioje šalyje gyveni. Tai labiau priklauso nuo subrendimo. Kai aš subrendau kaip žmogus, tai ir pradėjau daryti filmus. Kai tau yra 20 m., tu nelabai ką turi pasakyti apie gyvenimą, o kai to nėra, kokią istoriją tu papasakosi“, – retoriškai klausė režisierė bei pridūrė, kad į Lietuvą ketina grįžti tuomet, kai turės vaikų.
