Dabar populiaru
Publikuota: 2016 balandžio 3d. 14:04

Emocinės paramos grupės tėvams iniciatorius A.Čičelis: „Svarbu ne tik palaikyti LGBT vaiką, tačiau nepamiršti ir savęs“

Augustas Čičelis
„In Corpore“ nuotr. / Augustas Čičelis

Išgirdę, kad jų vaikas yra homoseksualus, biseksualus ar translytis, ne visi tėvai sureaguoja į tai natūraliai. Kyla daugybė klausimų, į kuriuos sau patys jie nesugeba atsakyti. Būtent šiam tikslui Vilniuje buvo suburta emocinės paramos grupė, vienijanti tėvus, kurių vaikai nėra heteroseksualūs.

„Net jei būtų atėję tik du ar trys tėvai, matytume jos prasmę. O šiuo metu grupės narių yra tikrai daugiau“, – teigia ją kartu su „Įvairovės ir edukacijos namais“ inicijavusios asociacijos „In corpore“ vadovas Augustas Čičelis.

Jis sako, kad dabar būtų sunku prisiminti, kada tiksliai kilo mintis pradėti burti LGBT* vaikų turinčių tėvų grupę, tačiau sako pamenantis keletą šią mintį paskatinusių dalykų. Kai kurie iš jų esą buvo susiję su LGBT* (lesbietės, gėjai, biseksualūs, transseksualūs – 15min) draugų atsiskleidimais ir skirtingomis jų tėvų reakcijomis, dalis su sutiktų pačių tėvų išsakytais poreikiais, dalis su kolegų atsikartojančiomis mintimis.

Net jei būtų atėję tik du ar trys tėvai, matytume jos prasmę. O šiuo metu grupės narių yra tikrai daugiau, – teigia A.Čičelis.

„Prieš pusantrų metų kartu su „Jaunimo linija“ pradėjome įgyvendinti kitą iniciatyvą, susijusią su emocine ir informacine parama LGBT* jauniems žmonėms ir jų artimiesiems. Šios iniciatyvos dalis yra rengiamas portalas isgirsti.lt.

Maždaug tuo pačiu metu apie tiesioginės paramos LGBT* vaikų turintiems tėvams galimybę pradėjome kalbėtis su kolegomis iš „Įvairovės ir edukacijos namų“, kurie taip pat matė didelį tokios paramos poreikį“, – apie tai, kas paskatino suburti emocinės paramos grupę tėvams, kurių vaikai homoseksualūs, biseksualūs ar translyčiai pasakoja A.Čičelis. Kitaip tariant, jos poreikį matė daug žmonių, tačiau prireikė laiko, kol tam tinkamai susiklostė aplinkybės. Beje, tai – visiškai savanoriška iniciatyva.

Dažnai neturime su kuo apie tai atvirai pasikalbėti. Grupė padeda nelikti su baimėmis ir nerimu vieniems. Tai ir yra svarbiausia, – įsitikinęs A.Čičelis.

Grupė susitinka kiekvieną mėnesį, o kartais ir dažniau. Sostinėje vykstančius susitikimus moderuoti padeda psichologė.

„Pagrindinis šios grupės tikslas, kurį, mano manymu, ji visiškai ir išpildo, yra vienas kitų palaikymas, dalijimasis kylančiais jausmais ir mintimis. Tai – tokia saugi erdvė, kuria dalijasi žmonės su panašiomis patirtimis, kurioje galima nesijausti vienišam, kartu bandyti ieškoti atsakymų ar sprendimų“, – sako A.Čičelis. Anot jo, grupės patirtis įgalina, leidžia drąsiau jaustis kasdienybėje. Pašnekovas pastebi, kad ji padeda net ir tiems, kurie iš pradžių abejojo jos reikalingumu.

„Visi gyvename gana homofobiškoje, heteronormatyvioje aplinkoje, kuri vienaip ar kitaip veikia mūsų savijautą. Dažnai neturime su kuo apie tai atvirai pasikalbėti. Grupė padeda nelikti su baimėmis ir nerimu vieniems. Tai ir yra svarbiausia“, – įsitikinęs A.Čičelis.

Per metus apie grupę ir jos narių patirtis žiniasklaida kalbėjo ir rašė keliolika kartų. Tai esą padeda ir kitiems tėvams, kurie galbūt nedrįsta ar negali ateiti į grupės susitikimus, nesijausti vienišiems: „Adresu tevams@in-co.lt nuolat gauname jų pasidalinimus patirtimi, žinutes apie tai, kaip jiems buvo svarbu išgirsti panašias patirtis. Jaučiame, kad LGBT* vaikų turinčių tėvų balsas po truputį tampa girdimas“.

Pasak pašnekovo, tie, kurie negali ar nedrįsta ateiti į grupę, nemažai informacijos gali aptikti portale isgirsti.lt: „Ten galima rasti pagrindinę informaciją apie tėvų grupę, galimas reakcijas, vaikui atsiskleidus, vaiko ir šeimos poreikius, saugios aplinkos kūrimą, nuorodas, kur rasti daugiau informacijos“.

Vis dėlto grupę subūręs A.Čičelis įsitikinęs ir tvirtina jau tai savo kailiu patikrinęs – informacija yra svarbi, tačiau dar svarbiau yra palaikymas. „Kartais tiesiog per sunku išbūti vienam. Tokiu atveju, gali padėti artimas žmogus, psichologas ar paramos grupė“, – sako pašnekovas.

Kiekviena atsiskleidimo situacija, pasak jo, yra unikali – esą nėra vienintelio teisingo kelio, kaip išbūti, kaip priimti pokyčius ar nepateisintus lūkesčius.

„Yra tėvų, teigiančių, kad jie susitaikė ir priėmė savo vaiką, koks yra, nors viduje vis tiek jaučiasi nuliūdę ir sutrikę. Svarbu neužgniaužti savo emocijų“, – teigia A.Čičelis.

Pasak jo, nė vienas nėra apsaugotas nuo priešiškos ir normatyvios aplinkos poveikio – esą net ir suprantant, kad homoseksualumas, biseksualumas ar translytiškumas nėra problema, gali kilti daug klausimų.

„Vaiko atsiskleidimas gali paskatinti susimąstyti apie asmenines nuostatas. Gali kilti nerimas dėl ateities, vaiko ar šeimos saugumo. Svarbu palaikyti vaiką, tačiau svarbu ir nepamiršti pasirūpinti savimi“, – dar kartą apie tinkamą pagalbą sau primena pašnekovas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Lesbietė, auginanti dukrą: homoseksualumo neišmoksi kaip pamokos, tai – tiesiog tavyje

Grupė nominuota Nacionaliniuose lygybės apdovanojimuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min