Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Emocionalumas ir racionalumas: kurioms partijoms jie labiau būdingi?

Lietuvos Respublikos Seimas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Konservatorių, „darbiečių“ ir „tvarkiečių įvaizdinė retorika yra emocionali, o socialdemokratų ir liberalų – racionalesnė, mano portalo LRT.lt kalbinti politikos ekspertai.

Tiesa, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis tvirtina, kad praktiškai visos parlamentinės partijos stengiasi emociškai paveikti rinkėją ir tik vėliau kalba racionaliau. „Kol rinkėjas nesudomintas, jis iš princopo nesusimąstys. Politikai turi atkreipti dėmesį, o tam reikalingas emocinis smūgis. Kai dėmesys atsiras, prasidės argumentai bei faktai“, – aiškina L. Bielinis.

Racionaliausi – liberalai?

Kaip portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas bei sociologas Ignas Zokas, bene racionaliausia parlamentinė partija – Liberalų sąjūdis (LS). „Liberalai yra labai racionalūs, kalba argumentais“, – sako „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas.

Pasak V. Dumbliausko, liberalai nestokoja ir ironijos, tačiau ji – kur kas korektiškesnė nei kitų partijų. „Man atrodo, kad liberalai yra racionaliausi. Jie išties veikia argumentuotai, taip pat racionalus ir jų elektoratas. Kas balsuoja už liberalus? Verslininkai, išsilavinę, jauni, veiklūs ir verslūs žmonės. Jiems svarbu, kad polikų kalboje būtų logikos“, – aiškina Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas.

V. Dumbliausko nuomone, labai solidžiai kalba ir racionalumą demonstruoja liberalų lyderis Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Petras Auštrevičius.

Pakankamai racionali, pasak I. Zoko ir V. Dumbliausko, yra ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). „Vertybiškai jie galbūt mažiau angažuoti, ši partija labai neakcentuoja savo vertybių, [...] tačiau ji racionalesnė nei konservatoriai“, – tvirtina I. Zokas.

Politologas V. Dumbliauskas pasigenda rimtesnio opozicinių konservatorių požiūrio į socialdemokratus: „Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai stengiasi apeliuoti ir gąsdinti, opoziciją veikia per emocijas, stengiasi kritikuoti, iš jų lyderių dažnai jaučiama ironija, lyg jie turėtų teisingumo indulgenciją – jie yra dešinieji, todėl esą teisingesni, o kairieji – neva nesusipratimas. Iš TS-LKD lyderių pasigendu rimtesnio požiūrio į oponentus. Tai socdemai gal kiek mažiau šaiposi, yra racionalesni ir nesileidžia į emocinius pasignaibymus.“

Andriui Kubiliui būnant ministru pirmininku, daugelis konservatorius vertino už tam tikrus konstruktyvius veiksmus

Tačiau I. Zokas mano, jog konservatoriai turi pakankamai daug konstruktyvumo, nors įvaizdinė jų retorika yra emocionali „Be to, dalis konservatorių rinkėjų yra labai konstruktyvūs. Pavyzdžiui, Andriui Kubiliui būnant ministru pirmininku, daugelis konservatorius vertino už tam tikrus konstruktyvius veiksmus“, – primena I. Zokas.

Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo I. Zoko, sunku vertinti Darbo partiją (DP) – tai esą partija-chameleonas, kuri „šokinėja“ reitinguose.

„Šiuo metu jie išgyvena savo metamorfozę. Labai daug metų tai buvo vieno lyderio partija, o dabar Viktoras Uspaskichas viešojoje erdvėje reiškiasi mažiau, didesnio dėmesio sulaukia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Nepriskirčiau šios partijos nei prie racionalių, nei prie emocinių. Kartais jie kalba emocionaliai, tačiau yra ir tam tikrų praktinių dalykų“, – LRT.lt kalba I. Zokas.

Tuo metu MRU docentas V. Dumbliauskas tiek „darbiečius“, tiek partiją „Tvarka ir teisingumas“ priskiria prie emocionalesnių. „Daro partija „muša“ per emocijas, o V. Uspaskicho vaidmuo – kaip savo vaikino. Publikai jis stengiasi būti savas, o „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas vaizduoja kankinį, o tai taip pat veikia emocijas“, – aiškina politologas.

L. Bielinis: rinkėjų reagavimas į politikus tampa vis emocingesnis

Kaip teigia politologas L. Bielinis bei Vilniaus universiteto (VU) docentė politologė Lidija Šabajevaitė, daugelyje parlamentinių partijų netrūksta emocionalumo, o ir patys rinkėjai į politikus dažnai reaguoja labiau emociškai, nei racionaliai.

Politikai turi atkreipti dėmesį, o tam reikalingas emocinis smūgis. Kai dėmesys atsiras, prasidės argumentai bei faktai

„Šiandien rinkėjų reagavimas į politikus tampa vis labiau emocingesnis. Tai nereiškia, kad rinkėjai turi mažiau proto, tiesiog tuos įgūdžius mums įperša televizija, internetinis skaitymas – visa tai persikelia į politinį balsavimą. Politinių rinkimų dinamikoje mes siekiame atrasti ne racionalius argumentus, o akcentus, į kuriuos mes sureaguojame ir galėtume įvertinti, o tai – didžiąja dalimi emocijos, kurios nepagrįstos racionaliu išsikaičiavimu“, – portalui LRT.lt komentavo L. Bielinis.

Anot L. Šabajevaitės, daugelio parlamentinių partijų kalbose labiau apeliuojama į jausmus ir emocijas: „Nežinau, kas tai lemia – ar mūsų politikų manymas, jog žmonės nelabai nusimano apie ką nors, ar tiesiog patys partijų lyderiai yra atitinkamo lygio.“

Kaip aiškina L. Bielinis, praktiškai visos partijos ieško būtų paveikti rinkėją emociniu keliu, o racionalumas atsiranda tik kur kas vėliau. „Kol rinkėjas nesudomintas, jis iš princopo nesusimąstys. Politikai turi atkreipti dėmesį, o tam reikalingas emocinis smūgis. Kai dėmesys atsiras, prasidės argumentai bei faktai“, – aiškina L. Bielinis.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Partija, Seimas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min