Atliekų perdirbimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys, kalbėdamas LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“, sakė, kad apie vykdomą ikiteisminį tyrimą turįs mažai informacijos.
„Mes pradėjome vidinį tyrimą. Radome tą didžiulę skylę sienoje, tai turbūt iš karto atmetėme visus kitus variantus. Kaip kad ličio baterijos, kaip turbūt daug kam patogu pasakyti. Mes vienareikšmiškai likome kaip prie pagrindinės versijos diversijos akto kažkokio. Džiugu, kad buvome išgirsti, kuriama atskira grupė tokiam tyrimui.
Užtvėrėme tą zoną, kad nebūtų papildomai pažeista, nes dar tyrimams reikalingų pavyzdžių ir pan. nebuvo paimta. Laukiame, kad po tos grupės sukūrimo bus gal detaliau tyrimas atliekamas“, – kalbėjo A.Blazgys.
Jis teigė nesąs specialistas, bet atrodo, kad minima skylė yra stipraus sprogimo pasekmė, kadangi betonas toje vietoje su armatūra, specialiai sustiprintas. Todėl esą išmušti tokią skylę turėjo būti sudėtinga.
Direktorius sako, jog jam pačiam atrodo, kad čia būta ne tyčinio padegimo, nes ir įrodymų tam nebuvo rasta, o sprogimo.
„Paslėpti ir paskui detonuoti įrenginį atliekose yra nesudėtinga“, – teigė A.Blazgys, taip pat abejodamas, kad galėjusios užsidegti ličio jonų baterijos: „Čia gal tokia pirminė reakcija buvo, nemačius tos (skylės – red. past.). Ta ličio baterija turėjo būti konteinerio dydžio. Tuo labiau, baterijos visos nurenkamos pas mus gamykloje prieš tai, tas, mano manymu, neįmanoma.“
Vis dėlto A.Blazgys pripažino, kad atsekti, iš kur tuo metu atvyko šiukšlės, nėra galimybių – jos čia suvežamas iš viso Vilniaus regiono.
Gaisras Vilniaus atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje kilo sekmadienio, balandžio 27-osios, rytą. Per gaisrą išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato. Tuo metu įmonėje nebuvo žmonių, jie turėjo pradėti rinktis į pamainą po poros valandų.









