Iki tol turi apsispręsti tik Vilniaus, Biržų, Telšių, Palangos, Druskininkų, Kelmės, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Šilutės, Plungės, Širvintų, Šakių ir Šilalės miestų gyventojai, kurie pageidauja apsirūpinti karštu vandeniu savarankiškai, pranešė Energetikos ministerija.
Jei minėtų miestų gyventojai iki gegužės neapsispręs arba nepasirinks kito apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, jį tieks šilumos įmonė, kuri bus atsakinga už karšto vandens kokybę, jo tiekimą ir apskaitą.
Likusių miestų gyventojams karštą vandenį tiekia šilumos tiekėjas, todėl ir pasirinkti dar kartą jiems nebereikia, nebent gyventojai nuspręstų keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Dabar galiojanti atsiskaitymo tvarką yra palanki tik „šilumininkams“, bet ne vartotojams – daugiabučių namų gyventojai moka už save, o per gyvatuko mokestį – už kaimynų „pavogtą“ ar nedeklaruotą karštą vandenį. Už neapskaitytą šilumą per metus sumokama apie 33 mln. litų.
Tuo tarpu nuo gegužės, jei karšto vandens tiekėjas nesutvarkys apskaitos, su dingusiu karštu vandeniu sunaudota šiluma negalės būti paskirstyta gyventojams – tai bus karšto vandens tiekėjo nuostolis.
