J.Buzekas su premjeru Andriumi Kubiliumi per pusryčius aptarė Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio ryšius tiek regioniniu, tiek Europos lygiu, tačiau svarbiausia pokalbio tema vis dėlto buvo Lisabonos sutartis, dėl kurios ratifikavimo šiandien balsuoja Airija.
Sunkmečiu ES remiama labiau
Pasak jo, ekonomikos krizės akivaizdoje reikia kuo stipresnės organizacijos, kuri galėtų padėti savo narėms išbristi iš sunkmečio. „Europos Parlamentas turėtų daugiau įtakos įstatymų leidybai ir taip būtų arčiau nacionalinių parlamentų, taip pat Lietuvos bei Airijos parlamentų. Tačiau jei balsuos „prieš“, didelės krizės nebus. Mes turime galiojančią Nicos sutartį, taigi su ja galėsime judėti į priekį, nors ir lėtai“, – kalbėjo EP pirmininkas.
„Parama Europos Sąjungos vienijimuisi tik stiprėja sunkmečio laiku“, – A.Kubilius teigė tikintis, kad airiai šiandien pritars Lisabonos sutarčiai. Premjeras mano, kad ir likusios šalys – Lenkija bei Čekija – artimimiausiu metu ratifikuos šį dokumentą.
Neratifikavo 3 valstybės
Viliamasi, kad šiandieninis Airijos balsavimas leis ES išbristi iš konstitucinės aklavietės, kurioje ji atsidūrė 2008-ųjų birželį, kai airių rinkėjai 53,4 proc. balsų atmetė Lisabonos sutartį.
Airija yra vienintelė ES valstybė, kuri pagal savo Konstituciją privalo rengti referendumą dėl šio dokumento, kurį jau ratifikavo 24-ios iš 27-ių Bendrijos narių. Kad Airija galėtų ratifikuoti sutartį, jai referendume turi pritarti rinkėjai.
Be Airijos, šios sutarties dar nėra ratifikavusi Čekija bei Lenkija, tačiau šioms šalims užtenka vien valstybės vadovų parašų.
Airijai suteikė išskirtinių garantijų
Dublinas sutiko rengti antrąjį balsavimą dėl Lisabonos sutarties, kai gavo garantiją dėl airių rinkėjams itin svarbių etikos, mokesčių bei neutraliteto klausimų kontrolės. Būgštavimai dėl jos praradimo buvo viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių airius pernai referendume balsuoti prieš šį dokumentą.
Lisabonos sutartis kels grėsmę tokiems svarbiems šalių nacionaliniams klausimams kaip karinis neutralitetas, mokesčių įstatymai ir griežtos taisyklės, susijusios su abortais. Bendrijos partnerės suteikė katalikiškai Airijai garantijas dėl jos abortų draudimo įstatymų, jos karinio neutraliteto ir mokesčių politikos bei pažadėjo, kad visos ES narės ir ateityje turės savo komisarą Briuselyje.
