Lietuvos diplomatas BNS sakė, kad pažangą Afganistane rodo augantis mokyklas lankančių mergaičių skaičius, didėjantis šalies bendrasis vidaus produktas ir vis intensyvesnis eismas Kabulo gatvėse. Tačiau jis pažymėjo, kad nemažą dalį Afganistano pajamų sudaro tarptautinės bendruomenės parama, o rūpestį kelia Vakaruose augantis nenoras kalbėti apie problemas Afganistane.
„Tai yra akivaizdi pažanga, tačiau ji trapi. Visuomenė susirūpinus, kas gi vyks po 2014 metų, ar Vakarai neatsuks nugaros, kaip įvyko 1989 metais po Sovietų Sąjungos karo Afganistane, ar bus toliau teikiama tiek finansinė, tiek mentorinė pagalba apmokant karius ir policininkus. Todėl mes, Vakarai, tarptautinė bendruomenė, negali padaryti antros istorinės klaidos, kurią padarė 1989 metais, kai Sovietų Sąjungai pasitraukus buvo nutraukta parama ir dėmesys Afganistanui“, – kalbėjo V.Ušackas.
„Aš stebiu su tam tikru susirūpinimu, kad politinis Vakarų elitas kažkaip nebenoriai kalba apie Afganistaną. Suprantama, kad yra nauji iššūkių regionai, kaip Sirija, Iranas, tačiau būtų ganėtinai neatsakinga, jei susidarytų tokia nuomonė, kad reikalai čia išspręsti – susipakuojame ir išvykstame“, – teigė ES misijos Afganistane vadovas.
„Tiek Amerika, tiek ES, tiek ir kitos šalys yra svarbios tam, kad nepaliktų Afganistano vieno toje situacijoje, kurioje jis dabar yra, kad tai netaptų paskata ir priežastimi tiek vidaus konfliktui ar pilietiniam karui, ar juo labiau regioniniam konfliktui, kad vėl Afganistanas taptų tarptautinio terorizmo šaltiniu“, – kalbėjo ES diplomatas.
Pasak V.Ušacko, tarptautinė parama Afganistanui bus reikalinga dar ilgai po 2014 metų, kai kovinius veiksmus šioje šalyje planuoja nutraukti NATO vadovaujamos tarptautinės koalicijos pajėgos.
Jis pažymėjo, kad apie 80 proc. Afganistano gyventojų yra neraštingi, o didžiuliai šalyje esantys gamtos ištekliai neišnaudojami. Situaciją Afganistane jis palygino su pasiektu upės viduriu.
„Plaukimo nepratęsus į kitą krantą – tas laivelis gali ir nuskęsti“, – teigė ambasadorius.
Pagal dabartinį planą, didžioji dalis NATO ir jos šalių partnerių pajėgų iš Afganistano turėtų pasitraukti 2014 metais. Po 2014-ųjų Afganistane liks tik nedideli specialiųjų operacijų pajėgų vienetai ir vietos pajėgas rengiantys kariniai instruktoriai. Tačiau kruvini išpuoliai, kuriuose žūva vietos ir užsienio kariai bei civiliai gyventojai, Afganistane nesiliauja, todėl auga ir susirūpinimas, kas nutiks iš šalies pasitraukus tarptautinėms pajėgoms.
Šiuo metu Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje (ISAF) Afganistane tarnauja ir apie 260 Lietuvos karių. Po 2013 metų, uždarius Lietuvos vadovaujamą Goro provincijos atkūrimo grupę, daugiau nei pusė jų į šią misiją nebevyks. Tuomet Afganistane ir toliau liks Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos, Oro pajėgų patarėjų grupė, Lietuvos specialiosios misijos apsaugos grupė, nacionalinės paramos elemento (logistikos) kariai ir keli štabo karininkai.
