Pasak EP nario Šarūno Biručio, ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) pradėjo veikti pernai sausį, jį patvirtinus ES Parlamentui ir Tarybai. Šis fondas remia atleistuosius iš darbo asmenis, jei atleidimas susijęs su globalizacijos padariniais. Jo parama gali būti suteikta, jei dėl globalizacijos įmonė iškelia gamybą iš ES į trečiąją šalį ir be darbo lieka ne mažiau kaip tūkstantis darbuotojų.
„Pernai paskelbus akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ bankrotą, buvo atleisti 1089 jos darbuotojai. Po gegužę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Komisijai (EK) pateiktos paraiškos buvusiems šios bendrovės darbuotojams paremti, savaitės pradžioje EP Biudžeto komitetas pritarė tokios paramos skyrimui. Tai pirmoji Lietuvos paraiška, pateikta Europos Komisijai šio fondo paramai gauti“, – teigė EP narys Š. Birutis.
Įmonės uždarymas neigiamai paveikė Alytaus miesto ir visos Alytaus apskrities ekonomiką, kurios nuosmukis ir taip jaučiamas.
EP komitetas atsižvelgė į tai, kad įmonę prireikė uždaryti dėl tekstilės pramonės migravimo į pigesnės darbo jėgos šalis, pirmiausia – į Kiniją. Iki Lietuvos įstojimo į ES dauguma šalies produkcijos buvo eksportuojama į ES šalis. Tuo tarpu 2005 m. sausį nustojo galioti Pasaulio prekybos organizacijos susitarimas dėl tekstilės ir drabužių, kuris ribojo trečiųjų šalių tekstilės gaminių importą į ES. Netrukus Lietuvos gamintojai susidūrė su padidėjusia ES nepriklausančių valstybių, ypač Azijos šalių, gamintojų konkurencija. Pastarųjų gaminama produkcija buvo gerokai pigesnė: išausti 1 toną medvilnės Alytuje kainavo 106 eurų, o Kinijoje – vos 40 eurų. Dėl tokios tendencijos nuo 2000 iki 2006 m. ES vidaus prekyba medvilnės gaminiais sumažėjo perpus, o jų importas iš Kinijos padidėjo daugiau kaip dvigubai.
Š. Birutis atkreipė dėmesį į tai, kad drabužių ir tekstilės pramonė Lietuvoje yra santykinai svarbiausia iš visų naujųjų ES narių. 2006 m. ji sukurdavo daugiau kaip dešimtadalį visos šalies pramonės pridėtinės vertės, šiame sektoriuje dirbo 22,6 proc. visų šalies pramonės darbuotojų. Kadangi Lietuvos rinka maža, 80 proc. jos tekstilės gaminių eksportuojama. Todėl Lietuvos tekstilės pramonę labai paveikė šio sektoriaus prekybos liberalizavimas ir sustiprėjusi užsienio gaminių konkurencija.
Europarlamentarai sutiko su argumentu, jog įmonės uždarymas neigiamai paveikė Alytaus miesto ir visos Alytaus apskrities ekonomiką, kurios nuosmukis ir taip jaučiamas: gyventojų apskrityje mažėja sparčiau negu vidutiniškai Lietuvoje, o bendrasis vidaus produktas bei užsienio investicijos apskrityje sudaro 60-80 proc. šalies lygio. Be to, nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. lapkričio nedarbas Alytaus mieste padidėjo nuo 3 iki 3,9 proc., tuo tarpu visoje Lietuvoje jis sumažėjo nuo 3,3 iki 2,9 proc. Ypač sumažėjo kvalifikuotų darbuotojų skaičius.
Numatytos konkrečios pagalbos priemonės iš AB ,,Alytaus tekstilė“ atleistiems darbuotojams: pagalba ieškant darbo, mokymas ir perkvalifikavimas, pagalba įsidarbinant atleistiems asmenims, verslumo skatinimas. Parama galės pasinaudoti apie 600 atleistųjų, užsiregistravusių Alytaus darbo biržoje. 82 proc. jų – moterys. 62 proc. yra nuo 25 iki 54 m. amžiaus, o 37 proc. yra vyresni negu 55 metų. Bendra paramos suma yra beveik 600 tūkst. eurų (apie 2 mln. 70 tūkst. Lt). EGF finansuos pusę prašomos paramos sumos, o kitą dalį skirs Lietuva iš Užimtumo fondo lėšų. Teigiamą EP komiteto nuomonę dėl paramos skyrimo dar turės patvirtinti visas Parlamentas savo plenarinėje sesijoje bei ES Taryba.
