Parlamento sesijoje buvo siūloma nustatyti trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių įleidimo į valstybių narių teritoriją sąlygas dirbti ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Kitas siūlymas – sudaryti palankesnes atvykimo sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių, nereikalaujant leidimų dirbti arba minėtus leidimus išduodant automatiškai ar pagreitintai. Tokią kortelę turintys piliečiai iš trečiųjų šalių teisėtai gyvenantys vienoje valstybėje narėje, galėtų apsigyventi ir dirbti su savo šeimos nariais kitose valstybėse narėse.
Pasak EP nario Šarūno Biručio, aukštos kvalifikacijos darbuotojams būtų išduodamas bendras leidimas gyventi ir dirbti ES – mėlynoji kortelė, kuri leistų dvejus metus gyventi ir dirbti ES. Jos galiojimo terminas galėtų būti pratęsiamas. Mėlynoji kortelė suteiktų jiems ir jų šeimos nariams teisę laisvai judėti bei dirbti ES teritorijoje, taip pat leistų pasibaigus darbo sutarčiai kurį laiką pasilikti ES ieškant naujo darbo. Ketinantieji gauti mėlynąją kortelę, privalo turėti vienerių metų darbo sutartį, o jų atlyginimas neturi būti mažesnis nei trys tos šalies minimalios algos. Aukštos kvalifikacijos darbuotojas, pragyvenęs penkerius metus ES su minėta kortele, įgytų teisę gauti ilgalaikio gyventojo statusą.
Pasak EP nario Šarūno Biručio, aukštos kvalifikacijos darbuotojams būtų išduodamas bendras leidimas gyventi ir dirbti ES – mėlynoji kortelė, kuri leistų dvejus metus gyventi ir dirbti ES.
„Vykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams, ypač naujos valstybės narės susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia protų nutekėjimo problema. Tai reiškia, kad nerasdami savo lūkesčius pateisinančios darbo aplinkos, šias šalis palieka geriausi įvairių sričių specialistai. Šitaip mažėja ES valstybių, taip pat ir Lietuvos intelektinis kapitalas. ES turi kelti tikslą ne tik neišleisti iškiliausių protų iš savo šalių narių, bet ir pritraukti juos iš kitų, ne Sąjungos, valstybių, kaip tai daro JAV. Nes nuo šios produktyviausios visuomenės dalies priklauso bendro valstybių gyvenimo lygio augimas ir socialinių bei ekonominių šalies problemų sprendimas“, – tvirtą savo nuomonę šiuo klausimu išreiškė Š.Birutis.
Europarlamentaras pabrėžė, kad šis procesas neturėtų tapti katastrofa besivystančioms šalims, kai svarbiausių socialinių sluoksnių atstovai – gydytojai, mokytojai, valstybėms reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai – paliktų gimtąsias šalis. Todėl procesas turi vykti subalansuotai ir apgalvotai, išlaikant socialinę pusiausvyrą. Š.Biručio nuomone, galbūt ES didžiausią dėmesį turėtų sutelkti mokslininkams pritraukti, suteikiant jiems modernią tyrimų bazę, ko neturtingos šalys jiems negali užtikrinti.
Mėlynosios kortelės“ sistema turėtų pradėti veikti nuo 2011 m.
Įsigaliojus mėlynajai kortelei planuojama, kad, pavyzdžiui, gydytojas iš Ukrainos, dirbantis Belgijoje, praėjus pirminiam dvejų metų laikotarpiui, galėtų laisvai keliauti į kitą ES šalį, jei tik šioje turės legalų darbą. Tačiau mėlynoji kortelė nėra Amerikoje galiojančios žaliosios kortelės analogas. Tai laikinas leidimas dirbti ES teritorijoje.
Mėlynosios kortelės sistema turėtų pradėti veikti nuo 2011 m. Iš pradžių siūlyta 2010 m. data ES Taryboje buvo pavėlinta Čekijos reikalavimu – šios šalies atstovai teigė, jog pirmiausia turi būti panaikinti visi naujųjų ES narių piliečių įsidarbinimo apribojimai.
