„Tai, jog tarp Talino ir Vilniaus, Estijos ir Lietuvos nėra tiesioginės greitojo traukinio linijos, kurios galutinė stotis šiaurėje būtų Helsinkis, o vakaruose – Berlynas, tikėkimės, yra laikina. Aš noriu pasakyti, kad tikiuosi, kad laikinai jo nėra“, – antradienį Seime kalbėjo Vilniuje viešintis Toomas Hendrikas Ilvesas.
Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai derasi dėl galimybės įkurti bendrą įmonę, kuri įgyvendintų transeuropinės vėžės „Rail Baltica 2“ projektą. Tačiau konkrečių sprendimų dar nėra priimta, nenuspręsta, ar projektas būtų ekonomiškai naudingas. Linija turėtų eiti per Taliną, Rygą, Kauną, Varšuvą, Berlyną iki Triesto ar Venecijos Italijoje.
Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau ne kartą minėjo, kad Estija ir Latvija yra labai suinteresuotos transeuropinės vėžės statyba, nes jos neturi europinio standarto geležinkelio.
Baltijos valstybių geležinkelio vėžės yra rusiškos, jų plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435.
