Nuspręsti, ar S.Trečekauskas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turėjo vakar. Tačiau jos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, tyrimą dėl buvusio VMI viršininko pavaduotojo veiklos nutarta pratęsti, kol bus galutinai suformuota visa VTEK. Ji iki šiol dirba būdama ne visos sudėties. Pats S.Trečekauskas komisijos posėdyje, nors ir buvo kviestas, nepasirodė.
Nuomonės išsiskyrė
Į VTEK akiratį S.Trečekauskas pateko prieš kelis mėnesius po kelių LŽ publikacijų apie jo veiklą. Vėliau dar prisidėjo VMI viršininko Modesto Kaseliausko pranešimas ir VTEK specialistų surinkta papildoma medžiaga. Įtariama, kad dirbdamas Mokesčių inspekcijoje ir kitose tarnybose S.Trečekauskas galėjo atstovauti sutuoktinės Aurelijos Trečekauskienės interesams. Tarnybinės etikos sergėtojai tyrimą dėl to padėjo nepaisydami VMI vadovybės sprendimo atleisti S.Trečekauską.
Pažeidimų S.Trečekausko veiksmuose neįžvelgiantys VTEK nariai mano, kad buvęs valstybės tarnautojas galėjo atstovauti žmonai teismuose, nes jųdviejų interesai bendri.
Kaip LŽ pasakojo VTEK narys Rytis Juozapavičius, vakar sprendimo dėl S.Trečekausko nepavyko priimti, nes du tarnybinės etikos sargai laikosi nuomonės, kad buvęs VMI viršininko pavaduotojas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, o kiti du įsitikinę, jog su įstatymo nuostatomis neprasilenkta.
Savi argumentai
Pažeidimų S.Trečekausko veiksmuose neįžvelgiantys VTEK nariai mano, kad buvęs valstybės tarnautojas galėjo atstovauti žmonai teismuose, nes jųdviejų interesai bendri. „Kolegos įsitikinę, jog Civilinio proceso kodeksas suteikia S.Trečekauskui teisę atstovauti sutuoktinei teisme, nes taip jis praktiškai gina savo interesus", – išdėstė kolegų poziciją komisijos narys.
Pats R.Juozapavičius ir dar vienas VTEK narys mano, kad S.Trečekauskas prasilenkė su įstatymu. „Mano nuomone, teisingiausia būtų buvę, jei šiam reikalui spręsti jis būtų paprašęs savo viršininko leidimo. Jei vadovybė būtų davusi sutikimą S.Trečekauskui atstovauti teisme sutuoktinei ir tai būtų buvę viešai paskelbta, dabar problemų nekiltų", – svarstė R.Juozapavičius.
Įspūdingi ieškiniai
LŽ ne kartą plačiai aprašė spartų S.Trečekausko praturtėjimą, jam ir sutuoktinei A.Trečekauskienei priklausančių sklypų pajūryje planuotą skaidymą, ketinimus juose pradėti gyvenamųjų namų ir net dangoraižio statybas bei dėl to prasidėjusius teismus su valstybės institucijomis reikalaujant milijoninių kompensacijų.
Nors ir žinodami, kad jų žemė – draustinyje, kur naujų statybų negali būti, Trečekauskai 2004 metais pradėjo tuo rūpintis viename iš sklypų. Kai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti planavimo sąlygas, A.Trečekauskienė kreipėsi į teismą ir pateikė valstybės institucijoms keliasdešimties milijonų litų ieškinį už esą patirtą žalą dėl neįgyvendintų lūkesčių.
Į teismą A.Trečekauskienė kreipėsi ir negavusi leidimo registruoti jai priklausančio deviacijos įrenginio, esančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. Moteris paprašė atlyginti ir su tuo susijusią moralinę žalą, kurią ji įvertino 150 tūkst. litų. Į šį teisminį procesą įsisuko ir tuomet susisiekimo ministro patarėju dirbęs S.Trečekauskas. Viename posėdyje jis atsiėmė reikalavimą dėl kompensacijos ir pasiekė, kad teismas priimtų sutuoktinei palankų sprendimą - įpareigotų registruoti deviacijos įrenginį.
