„Vilniaus dienos“ pagrindinė tema – ambicingas A.Kubiliaus planas įsivesti eurą. Tačiau ekspertai tokį planą vertina itin kritiškai.
Mokesčiai didės, o pensijos, pašalpos ir atlyginimai mažės – tokį krizės įveikimo planą sukurpė dabartinė Vyriausybė. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) turėtų didėti nuo 19 proc. iki 21 proc., bent 3 proc. išaugs įmokos „Sodrai“. Be to, pensijos bus nukirptos 10 proc., taip pat sumažintos motinystės (tėvystės) išmokos, bent dešimtadaliu turėtų mažėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Taip 2009–2011 m. tikimasi sutaupyti mažiausiai 13 mlrd. litų. A.Kubilius grasina, kad to nepadarius šalies biudžeto deficitas 2010 m. gali sudaryti net apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Su tokio deficitu ilgai neišgyventume. Pateikėme siūlymų visą sąrašą, kaip pradėti mažinti deficitą jau šiais metais ir tą patį daryti kitais ir 2011-aisiais“, – interviu Žinių radijui vakar tvirtino A.Kubilius.
Data nebesvarbi?
Premjero teigimu, deficitui sumažinti stebuklingų receptų nėra – reikia arba didinti pajamas, o tai galima padaryti tik didinant mokesčius, arba mažinti išlaidas. Vyriausybė nusprendė rinktis abu būdus. A.Kubilius šventai tiki, kad visos šios priemonės turėtų sudaryti sąlygas Lietuvai įsivesti eurą jau 2012 m. ir tai leistų šaliai iš krizės išbristi patiriant kur kas mažiau rūpesčių.
Tačiau kai SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda vakar Pasaulio lietuvių ekonomikos forume dalyvavusio premjero viešai paklausė, ar spėsime įsivesti eurą iki 2012 m., A.Kubilius tiesiai atsakyti nesiryžo: „Išėjimas iš krizės būtų lengvesnis su euru, o kalbant apie pačias įvedimo taisykles, tai tik techninis klausimas. Svarbiausia, kad mes matome tikslą – 2011 metais turėti 3 proc. biudžeto deficitą. O dėl tikslių euro įvedimo datų galima diskutuoti, bet pats tikslas – išėjimas iš krizės su euro įvedimu – akivaizdus.“
Vizija – tik iliuzija
Tačiau premjero viltis į šipulius daužo dienraščio kalbinti ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda jau ne kartą abejojo Vyriausybės planais eurą įsivesti 2012 metais. Jo nuomone, tai galėtų įvykti nebent dar po metų.
„Lietuvos Vyriausybės vadovo viltys iki 2012-ųjų įsivesti eurą yra per daug optimistinės, nes nepavyks iki 2011 metų vidurio grąžinti biudžeto deficito į būtiną 3 proc. BVP lygį. Kadangi ataskaitiniu laikotarpiu imami buvę metai, Mastrichto kriterijus geriausiu atveju bus galima išpildyti 2012-aisiais, o anksčiausia euro įvedimo data gali būti tik 2013-ieji, – kalbėjo G.Nausėda. – Infliacijos ir palūkanų normų kriterijus įvykdyti bus lengviau, infliacija, dėl kurios prie euro zonos nepavyko prisijungti praėjusį kartą, neturėtų kelti didesnių rūpesčių."
Lito stabilumo garantas
Kiti ekonomikos ekspertai taip pat abejoja, ar verta imti tokių drastiškų priemonių, kai paprasčiau būtų pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Neatmetama galimybė, kad toks sprendimas ir bus priimtas, nes be finansinės paramos Lietuva vargu ar pati sugebės susidoroti su milžinišku biudžeto deficitu. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – tų pačių priemonių imasi ir latviai, tiesa, jau gavę paramą iš TVF.
Tačiau Vyriausybės siekis įsivesti eurą gali būti šioks toks garantas, kad Lietuva vis dėlto nedevalvuos lito. Jeigu Vyriausybė išties pasiryžusi siekti įvesti eurą nuo 2012 metų pradžios, ji turi tik šį pusmetį apsispręsti, ar devalvuoti litą. Dabartinės valdžios pozicija rodo, kad ji to nedarys. Tačiau jeigu euro įvedimo data būtų 2012 metų pabaiga (paprastai euras įvedamas nuo sausio 1 dienos), euro ir lito santykiui pakeisti turėtume pusantrų metų.
