Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 11d. 17:02

Eurobarometras: Lietuviai jaučiasi geriausiai Europoje informuoti apie Europos parlamento darbą

Europos Parlamentas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Europos Parlamentas

Lietuviai jaučiasi geriausiai Europoje informuoti apie Europos Parlamentą ir norėtų stiprinti jo vaidmenį. Tai parodė prieš porą mėnesių visose ES šalyse atlikta Eurobarometro apklausa.

52 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie Europos Parlamentą (EP) – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES vidurkis – vos 30 proc.). Net 75 proc. lietuvių teigė pastaruoju metu ką nors girdėję ar skaitę žiniasklaidoje apie EP (ES vidurkis – 58 proc.). Nuo 2013-ųjų vasaros šis rodiklis Lietuvoje padidėjo net  14 proc. punktų.

Vertina neutraliai

Objektyvios Lietuvos gyventojų žinios apie EP taip pat neblogos: 60 proc. lietuvių žino, kad europarlamentarai posėdžiauja pagal partinę priklausomybę, o ne pagal kilmės valstybes (ES vidurkis – 48 proc.). Kita vertus, 48 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad EP sprendimai priimami pagal europarlamentarų kilmės šalių interesus, o tik 37 proc. – kad jie priimami pagal partinę priklausomybę (ES vidurkis – atitinkamai 38 ir 40 proc.).

Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje daugiau žmonių Europos Parlamentą vertina neutraliai (55 proc. palyginti su 43 proc. vidurkiu) ir mažiau – neigiamai (10 proc. palyginti su 23 proc. vidurkiu).

Teigiamą įvaizdį apie EP turi trečdalis Lietuvos gyventojų – tai šiek tiek daugiau negu ES vidurkis. Net 76 proc. lietuvių mano, kad Europos Komisijos pirmininko rinkimų susiejimas su EP rinkimų rezultatais sustiprino demokratiją Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 63 proc.).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija

Norėtų svarbesnio vaidmens

Svarbesnio EP vaidmens norėtų 64 proc. Lietuvos gyventojų – tai gerokai daugiau negu ES vidurkis (47 proc.) ir 15 proc. punktų daugiau palyginti su 2013 m. vasaros duomenimis. Kita vertus, padaugėjo ir norinčių mažesnio EP vaidmens – taip mano 27 proc. europiečių ir 17 proc. lietuvių (pastarasis rodiklis 9 proc. punktais didesnis negu 2013-aisiais).

67 proc. lietuvių pritaria narystei Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 54 proc.), 7 proc. jai nepritaria (ES vidurkis – 14 proc.), o 25 proc. – neutralūs šiuo klausimu. Didžiausia dalis pritariančiųjų savo šalies narystei ES yra Liuksemburge (83 proc.), o mažiausia – Graikijoje ir Kipre (tik trečdalis gyventojų).

Akcentuoja ekonomikos sėkmę

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai

Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai mano, kad svarbiausios europinės tapatybės dalys yra demokratijos ir laisvės vertybės bei bendra valiuta.

Ekonomikos sėkmę lietuviai laiko svarbesne europinės tapatybės dalimi negu vidutinis europietis.

Palyginti su ES vidurkiu, lietuviai labiau norėtų, kad EP kovotų su skurdu ir socialine atskirtimi, koordinuotų ekonominę, biudžeto ir mokesčių politiką, stiprintų saugumą ir gynybą, taip pat užtikrintų energetinę nepriklausomybę.

Kovą su terorizmu, bendrą imigracijos politiką, klimato kaitą, lyčių lygybę, kultūrų dialogą bei mažumų apsaugą lietuviai laiko mažiau svarbiais aspektais negu vidutinis europietis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min