Anot tyrimo, 71 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė optimistiškai žiūrintys į ES ateitį – tai taip pat geriausias rodiklis bendrijoje, kur optimistai sudaro 58 procentus. Prasčiausiai bendrijos ateitį vertina graikai (59 proc. „pesimistų“ ir 37 „optimistų“) bei prancūzai (51 proc. „pesimistų“ ir 46 proc. „optimistų“).
Lietuviai bemaž penktadaliu prasčiau vertina savo pačių gyvenimą, nei artimiausi kaimynai: kad yra patenkinti savo gyvenimu, nurodė 73 proc. gyventojų. Lenkijoje yra 89 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje – 86 proc., Latvijoje – 77 proc. (bendras ES vidurkis – 83 proc.). Mažiau, nei gyventojai Lietuvoje, savo gyvenimu buvo patenkinti piliečiai Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Skandinavijos šalių, Airijos ir Nyderlandų piliečiai (daugiau nei 95 proc. apklaustųjų).
Tuo metu manančių, kad artimiausius metus gerės gyvenimas bendrai bei asmeninė finansinė situacija, atitinkamai buvo 28 ir 24 proc. – optimistiškai vertinančių savo asmeninius būsimus finansus išaugo 3 procentiniais punktais.
Tuo metu optimistų dėl šalies ekonominės būklės ateities sumažėjo 4 procentiniais punktais – iki 17 procentų (bendras ES vidurkis – 25 proc.). Šis rodiklis yra žemiausias nuo 2009 metų rudens.
Lietuviai dažniausiai iš ES piliečių didžiausiomis problemomis įvardija infliaciją (56 proc.), apie penktadalis mini mokesčius (ES – 8 proc.).
Vertindami grėsmes ES, dažniau, nei kiti europiečiai, lietuviai mini terorizmą (35 proc. lietuvių ir 20 proc. europiečių).
„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2018-ųjų lapkritį 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Reprezentatyvioje apklausoje Lietuvoje dalyvavo 1004 respondentai nuo 15 metų. Apklausos paklaida – 3,1 procento.
