„Galime girdėti, kad estai plėtoja, latviai, pavyzdžiui, jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti vadinamų sonarų arba garso detektorių sistemą. Na, Lietuvoje tenka galbūt mažiau girdėti, ką Lietuva planuoja daryti. Girdime apie įvairius įsigijimus, apie šarvuočių įsigijimus, apie kitus panašius dalykus, bet kaip mes stiprinsime savo oro gynybą, man yra sunku pasakyti“, – pirmadienį Seimo rūmuose žurnalistams sakė jis.
Taip politikas kalbėjo Seimo rūmuose dalyvaudamas NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje.
Jo teigimu, labai svarbu suvokti modernaus karo iššūkius, mokytis iš Ukrainos, kviestis Ukrainos ekspertus konsultacijoms ir veikti viso regiono valstybėms drauge.
„Visiškai neseniai lankiausi Kroatijoje, kur gyvena 3 mln. 800 tūkst. gyventojų, truputį didesnė negu Lietuva, bet mažesnė negu trys Baltijos valstybės. Visiškai neseniai jie skyrė milijardą eurų ir įsigijo 12 modernių prancūzų gamybos naikintuvų „Rafale“. O pasižiūrėjus į Ukrainos oro gynybos sistemas, tai galima matyti, kad, pavyzdžiui, numušant sparnuotas raketas labai didelį vaidmenį vaidina naikintuvai F-16“, – teigė eurokomisaras.
„Kokia Lietuvos koncepcija oro gynyboje, kaip ji iš tikrųjų ruošiasi stiprinti ją ir radikaliai keisti situaciją dronų gynyboje, man šiandien dar sunku pasakyti“, – sakė jis.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija yra pranešusi, kad integruotai oro gynybos sistemai papildomai skirs pusę milijardo eurų iki 2030 metų.
A.Kubilius taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa turi prisitaikyti prie JAV planų mažinti savo resursus senajame kontinente.
„Šitoje vietoje galbūt yra svarbiau mums suvokti ne kiek karių sumažins ar nesumažins, bet atkreipti dėmesį į vadinamuosius strateginius įgalintojus, tokius kaip degalų papildymas ore, kaip sunkių krovinių perskraidinimas specialiais lėktuvais, vadinamosios oro žvalgybos priemonės, ir tai pradėti investuoti bendrais bendrais pinigais, ieškant sprendimų tiek NATO viduje, tiek ir Europos Sąjungoje“, – teigė jis.
Pasak eurokomisaro, vokiečių analitikai yra suskaičiavę, kad Europai prireiks penkerių metų pakeisti amerikietiškus įgalintojus savais, o tai gali kainuoti apie 500 mlrd. eurų.
A.Kubilius pabrėžė, kad Europos valstybės turės tokias lėšas, jeigu įgyvendins įsipareigojimus skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų.
