Lietuvoje viešėjusi V.Reding interviu portalui 15min.lt pasidalijo mintimis ne tik apie homoseksualų skundus dėl diskriminacijos ir lenkų reikalavimus leisti jiems savo vardus rašyti originaliai, bet ir euro zonos krizę bei Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės galimybes tapti ES prezidente.
– Esate pirmoji eurokomisarė atsakinga už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę. Savo tinklalapyje žadate taikyti „nulinės tolerancijos politiką“, jei bus pažeidinėjama ES Pagrindinių laisvių chartija. Lietuvoje tam tikroms žmogaus teisėms, ypač seksualinių mažumų, dažnai kyla grėsmė. Homoseksualams neleidžiama žygiuoti Gedimino prospektu, jie skundžiasi nuolatine diskriminacija ir priekabiavimu. Kaip tai vertinate?
– Girdėjau, kad Lietuvoje dar 1529-aisiais buvo priimtas Statutas, nukreiptas prieš moterų diskriminaciją. Taigi tuo buvote pasirūpinę jau keliais šimtais metų anksčiau, nei kiti pastebėjo, kad šioje srityje esama problemų. Tikiuosi, kad, besivystant visuomenei, nesukursite naujų problemų.
Viviane Reding: „Gyvename jau XXI amžiuje ir tikiu, kad turi įsigalėti žmonių skirtumų pripažinimas.“
Piliečiai yra lygūs, kad ir koks jų statusas ar seksualinis elgesys, jei jie elgiasi pagal įstatymus. Negali būti jokios diskriminacijos. Tikiu, kad tai galioja visiems piliečiams. Tai įrašyta mūsų sutartyje – nediskriminavimas yra sutarties dalis, vienas iš principų, kuriais remiasi Europa. Tikiu, kad jūsų šalyje bus teigiamų poslinkių.
– Ar jūs Briuselyje sulaukiate Lietuvos politikų, žmogaus teisių aktyvistų, nevyriausybinių organizacijų skundų dėl tokios situacijos?
– Pagrindinių teisių agentūra (FRA), įsikūrusi Vienoje, atliko studiją apie LGBT žmonių diskriminaciją visoje Europoje. Rezultatai buvo baisūs. Egzistuoja labai stipri diskriminacija – gatvėje, mokykloje, darbo vietose. Ji perauga net į smurto atakas. Tie žmonės bijo išeiti, elgtis normaliai. Turiu omeny ne gėjų eitynes, o kasdienį gyvenimą. Matau tikrą problemą. Smurtas prieš bet kurią žmonių grupę yra nepriimtinas. Jis pažeidžia įstatymą. Norėčiau vėl priminti 1529 metų Statutą, kuriame buvo pažymėta, kad smurtas prieš moteris yra neteisėtas. Gyvename jau XXI amžiuje ir tikiu, kad turi įsigalėti žmonių skirtumų pripažinimas.
– Dar vienas daug ginčų keliantis dalykas – Lietuvos lenkų reikalavimas leisti jiems savo vardus dokumentuose rašyti originaliai. Kaip tokia situacija atrodo, vertinant per žmogaus teisių prizmę?
– Jau sakiau, kad atvira diskriminacija, žmonių grupių išstūmimas iš visuomenės, jų diskriminacija, smurtas yra tikrai nepriimtinas.
Klausimas, ką rašyti oficialiuose dokumentuose ar tvarkytis savo visuomenėje, yra nacionalinis reikalas. Tuo neturėtų užsiimti ES. Taisyklės, reguliuojančios vardų rašymą, yra valstybių narių kompetencija.
Tačiau negalima diskriminuoti tautybės pagrindu. Reikia pasiekti pusiausvyrą. Bet kurioje visuomenėje laisvai turi gyventi įvairūs žmonės. Pagarba vienas kitam turi sklisti tiek iš pačios visuomenės, tiek iš atskirų individų. Jei prašote gerbti jūsų ypatumus, taip pat turite gerbti manuosius. Taip veikia visuomenė ir visa Europa.
Viviane Reding: „Dalia Grybauskaitė gebėtų eiti bet kokias aukštas ir atsakingas pareigas Europoje.“
Europa yra kultūrų įvairovė, o įvairovė reiškia ne tai, kad jūsų išskirtinumas atsiduria aukščiau už viską, tačiau kad skirtingi žmonės gali gyventi, dirbti, būti piliečiais kartu be jokio atstūmimo.
– Netyla debatai dėl euro zonos ir ES ateities. Britai grasina trauktis iš Bendrijos, kiti siūlo kuo didesnę integraciją. Ką jūs, gimusi Liuksemburge, vienoje iš ES įkūrusių valstybių, ir dirbdama vienoje iš svarbiausių ES institucijų, manote apie tai?
– Kai ateini į naują šeimą – niekas neverčia to daryti, priešingai nei gimstant, kai turi joje gyventi, o šiuo atveju esate laisvi nuspręsti suvereniu būdu – turi elgtis pagal jos taisykles. Jokios šeimos negali gyventi pagal kiekvienam nariui skirtingas taisykles. Kitaip bendras gyvenimas būtų nebeįmanomas. Egzistuoja bendrai priimtos taisyklės. Pagal jas ir gyveni bendruomenėje. Tai galioja visiems.
Kalbant apie eurą – buvo daug pranašautojų, kurie gąsdino: euras žlugs. Dabar euras yra viena stipriausių valiutų pasaulyje, antra dažniausiai keičiama valiuta. Ir ką? Daug kas skundžiasi, kad euras yra per stiprus, lyginant su doleriu. Nustokite kalbėti, kad euras yra problema. Priešingai, jis yra sprendimas. Jei per krizę nebūtume turėję euro, būtų vykę daug nuvertėjimų, buvusi didžiulė infliacija. Euras yra geriausias esamas barjeras nuo infliacijos.
Pažiūrėkite į šalis, kurios neturi euro – Didžiąją Britaniją ir JAV. Infliacija jose yra kur kas aukštesnė net palyginti su tomis euro zonos šalis, kurios dabar išgyvena krizę. Sutarėme eurą turinčias valstybes išlaikyti euro zonoje. Pranašautojai kalbėjo: euro zona subyrės, šalys pradės iš jos trauktis. Nieko panašaus neatsitiko.
 |
| BFL/Vyginto Skaraičio nuotr./Europos Komisijos vicepirmininke Viviane Reding |
Kai šeimoje kyla problemų, ką jie daro? Jei vaikas serga, visi šeimos nariai susirenka jam padėti. Kaip tik tai įvyko euro zonoje.
Esu tikra, kad greitai jūsų šalis prisijungs prie euro zonos. Sulaukėte gilios krizės ir nusprendėte patys iš jos išlipti. Nesidairėte pagalbos aplink, išsikapstėte savarankiškai. Tai nėra lengva. O dabar Lietuva – kalbėjau apie tai spaudos konferencijose visą savaitę: pažiūrėkite, jie sugebėjo išsikapstyti iš krizės ir yra tarp tų, kurie auga sparčiausiai. 3 proc. ir didesnis augimas Europoje yra labai spartus. Kitaip tariant, jei turite norą įveikti bėdas ir tai padarote, tampate stipresni, nei buvote anksčiau.
– Iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai lieka mažiau nei mėnuo. Kokios bus svarbiausios mūsų užduotys ir kaip nieko nesugadinti?
– Keliate sau klausimus. Tai visiškai normalu. Esate nauji ES nariai, esate maža šalis, o dabar turite prisiimti didžiulę atsakomybę.
Galiu atsakyti, remdamasi tikrai mažos šalies patirtimi. Palyginti su Liuksemburgu, jūs esate labai didelė šalis. Mes tai darėme (pirmininkaudavome ES – red. past.) nuo ES sukūrimo ir išmokome, kad pirmininkavimas yra tarnystė. Tai nėra galios žaidimas. Tarnauji bendruomenei, rūpiniesi visais ir stengiesi tęsti anksčiau pradėtus darbus, o nebaigtus palikti ateinantiems vėliau.
Viviane Reding: "Buvo daug pranašautojų, kurie gąsdino: euras žlugs. Dabar euras yra viena stipriausių valiutų pasaulyje, antra dažniausiai keičiama valiuta."
Per tuos šešis mėnesius reikės surinkti visą jau 28 narių bendruomenę, kad judėtume priekin ir spręstume problemas, ieškoti išeičių, suvienyti žmones ir ieškoti sutarimo. Štai kaip reikia dirbti – lyg didelės šeimos tėčiui ar mamai susodinti aplink stalą daug vaikų, kad jie kartu gražiai pavalgytų, ne kovotų, o švęstų ir dainuotų. Reikia skirtingų, įvairų lygį pasiekusių šalių šalių koordinavimo, kad galėtume dirbti kartu.
Tikiu, kad jūsų šaliai tai bus labai svarbi patirtis. Galiu pasakyti, kad istorija rodo – paprastai mažosios šalys pirmininkaudavo geriausiai. Dėl paprastos priežasties – jos galvodavo, kaip šią šeimą vesti progreso keliu. O didžiosios daugiau galvodavo apie valdžią ir save.
Žinodama jūsų puikią prezidentę Dalią Grybauskaitę, tikiu, kad tai bus sėkmės istorija.
– Paskirta pirmąja Lietuvos eurokomisare, D.Grybauskaitė kelis mėnesius dirbo kartu su jumis. Dabar žiniasklaidoje ji minima kaip galima kandidatė ES prezidento poste pakeisti Hermaną van Rompuy. Kaip, būdama D.Grybauskaitės mokytoja, vertinate jos galimybes užimti šį postą?
 |
| BFL/Vyginto Skaraičio nuotr./„Europos namų“ atidarymas Gedimino prospekte |
– Kol kas visos kalbos yra tik spekuliacijos. Niekas neatsistatydina ir kol kas nėra jokių kandidatų. Visi dirbame savo postuose.
Manau, kad net šias spekuliacijas Lietuva turėtų vertinti kaip didelį komplimentą Daliai ir savo šaliai. Ji turi talentą, kuris leistų jai tikėtis aukšto posto ES. Ji gebėtų eiti bet kokias aukštas ir atsakingas pareigas Europoje. Jūs mūsų šeimos nariais esate taip trumpai, o jau kalbama, kad jūsų atstovas galėtų pretenduoti į aukščiausius postus. Bravo, Lietuva!
Viviane Reding gimė 1951 m. balandžio 27 d. Liuksemburge. Paryžiaus Sorbonos universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. Išsiskyrusi, užaugino tris vaikus.
1978–1999 m. dirbo žurnaliste, 1986–1998 m. vadovavo šalies žurnalistų sąjungai.
1979–1989 m. buvo Liuksemburgo parlamento narė.
1981–1999 m. dirbo Escho prie Alzette miesto tarybos nare.
1988–1993 m. buvo Moterų krikščionių socialinės sąjungos prezidentė, o 1995–1999 m. – Krikščionių socialinės partijos vicepirmininkė.
1989 m. išrinkta į Europos Parlamentą, kuriame dirbo dešimtmetį, vadovavo Peticijų komitetui, vėliau buvo Socialinių reikalų ir darbo bei Piliečių teisių ir vidaus reikalų komitetų vicepirmininkė.
Nuo 1999 m. yra Europos Komisijos narė. Pirmiausiai buvo atsakinga už švietimą, kultūrą, jaunimą, žiniasklaidą ir sportą, vėliau – už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą, dabar – už teisingumą, pagrindines laisves ir pilietybę, yra EK pirmininko pavaduotoja.
2007 m. leidinys „European Voice“ ją išrinko Metų eurokomisare.
