ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. V.Landsbergis jas pavadino „pusšeštos valstybės“, už kurių stovi „viena labai didelė“. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį ryte, prisistatydamas EP Užsienio reikalų komiteto (AFET) nariams, sulaukė klausimo, kodėl nemini Rusijos. Nusijuokęs ministras paaiškino, kad ši šalis nėra iš Rytų kaimynystės.
„Bet ji yra dar labiau nei tos šešios, – įsitikinęs V.Landsbergis. – Stovi už jų kaip magnetas, kone (kalėjime paslaptingomis aplinkybėmis mirusio advokato Sergejaus) Magnitskio šešėlis, slegiantis santykius.
Tai yra slaptas išmėginimas. Skatindami suartėjimą, dirbame ta kryptimi, kai ponas Putinas dirba kita kryptimi. Neišvengiamas interesų susidūrimas, pakankamai minkštas, nes niekas negrūmoja, kad viliojame į tą pusę. O kiek jiems leidžiama, ir yra didžioji politika. Jei pirmininkaudami pasiektume, kad Rusija mažiau priešintųsi jų europeizacijai, tai jau būtų pliusas.“
Vytautas Landsbergis: „Sakau: klystate. Mes – ne iš Sovietų Sąjungos, tik buvome laikinai okupuoti.“
Rytų partnerystė yra tradicinė Lietuvos tema, ją aktyviai skatiname ir esame laikomi šio klausimo ekspertais. „Mūsų vaidmuo natūralus. Būtų keista, jei jo vengtume“, – pažymėjo konservatorius. Lietuva turi taikingo išėjimo iš tokios satelitinės zonos patirties. Rusija esą sutiko, nes mes buvome atkaklūs, o Vakarai buvo nuoseklesni. Be to, lietuviai nuolat pabrėždavo, kad esame ne buvusi SSRS, o Europos šalis.
V.Landsbergis tikino iki šiol protestuojantis, kai išgirsta, kad Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos pirmininkauja ES Tarybai: „Sakau: klystate. Mes – ne iš Sovietų Sąjungos, tik buvome laikinai okupuoti.“
Į klausimą, ar reikėtų kreipti mažiau dėmesio į Maskvos trepsėjimą, politikas atsakė, kad „ne visai taip, bet kalbame, kuo tikime, o jei ji dar nesupranta, gal Ukrainoje daugiau supranta“. Mums siekiant euroatlantinės integracijos Maskva esą irgi trepsėjo, ir dar labiau, bet visos priemonės nebuvo panaudotos.
Kitas konservatorius Algirdas Saudargas patikino, kad Rytų partnerystės šalys puikiai jaučia ES nuotaiką jų atžvilgiu ir reaguoja į atitinkamus pareiškimus ar dokumentus, kartais – net skausmingai.
Liberalų sąjūdžio atstovo Leonido Donskio žodžiais, būtų neprotinga vien laukti ir stebėti, kaip seksis šioms šalims, ar politikos kartelę laikytą žemai nuleistą. Tokiu atveju jos esą vargiai galės pasitempti.
Leonidas Donskis: „Naivu įsivaizduoti, kad Ukraina ir Moldova yra tokios, kokia buvo Lietuva.“
„Vakarų žinia yra standartas, į ką orientuotis. Naivu įsivaizduoti, kad Ukraina ir Moldova yra tokios, kokia buvo Lietuva. Mes niekada nebuvome pripažinti SSRS dalimi. O jie neturi to europietiško pripažinimo. Mūsų elitas buvo daug labiau konsoliduotas ir stipresnis. Visa politinė klasė susitarė dėl euroatlantinės integracijos. Ten ji labiau fragmentuota, politiką valdo stambusis kapitalas. Nežinau, ar pakankamai išmano demokratiją. (…) Čia kaip psichologijoje – svarbu, kad kalba, kad nebūtų tylos, pauzės ir vakuumo.“
Socialdemokratas Zigmantas Balčytis paklaustas, kiek tikslinga Rytų partnerystės šalis tempti į „normalų pasaulį“, pažymėjo, kad mes jį pernelyg paprastai įsivaizduojame. Pavyzdžiui, Kinija esą tyliai privatizuoja Graikiją – perka salas ir oro uostus.
„Jei mes ir toliau nedėsime pastangų išlaikyti tą normalų pasaulį, išliksime suskaldomi. Sąlygos keičiasi, naudojamos modernios technologijos. Išlaikyti dabartinę valstybių sąrangą ateityje bus ne toks paprastas uždavinys.
Ukraina mums yra artima, turime bendrą istorinę praeitį. Jei to nepadarysime (nesieksime jos integracijos – red. past.), padarys kiti. Kolegos pradeda suprasti, kad Rytų partnerystė yra strateginės svarbos klausimas. Yra tam tikri dalykai, nesusieti su vienu asmeniu (kalinama ekspremjere Julija Tymošenko – red. past.). Yra vilčių, mūsų vyriausybė dirba diplomatiniais kanalais, kad Ukraina rudenį pasirašytų Asociacijos sutartį.“
