Trečiadienį šis klausimas buvo svarstomas uždarame komiteto posėdyje.
Pranešėju šiuo klausimu paskirto Vokietijos europarlamentaro Bernhardo Rapkay biuro atstovai BNS sakė nekomentuojantys klausimo svarstymo. Tačiau komitete dirbantis Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė, kad „komitetas faktiškai pritarė paruoštam dokumentui“, tik nepaskelbė galutinės nutarimo projekto redakcijos, kuri dar gali keistis.
„Yra tam tikra nuomonė suformuluota, kad nors V.Tomaševskio klausimas nėra imuniteto klausimas, nes jis nėra traukiamas į teismą (...), bet ir jo atveju Lietuvos institucija, kuri yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pasielgė neteisingai Europos teisės atžvilgiu“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Landsbergis.
„Nežinau, koks bus galutinis formulavimas – ar yra tik konstatavimas, kad Lietuvos institucija pažeidė V.Tomaševskio neliečiamybę svarstydama jo elgesį ir tuo baigiasi dalykas, ar, kad dėl to Lietuvos valstybei turi būti daroma pastaba, ar tyrimas kažkoks. Kadangi mes jau pataisėme įstatymą, gal tyrimo nereikėtų, bet iš inercijos gal bus tokia formulė“, – sakė politikas.
Jis teigė komitete paaiškinęs, kad įstatyme, kuriuo rėmėsi VTEK, „buvo netikslus formulavimas“, o tai vėliau ištaisyta.
„Teisininkai interpretavo, kad ir pasisakymas neturi būti svarstomas, jeigu europarlamentaras ką nors šnekėjo. Mažų mažiausiai jau šiemet po Lisabonos sutarties įsigaliojimo tas klausimas turėjo būti išbrauktas, o komisija baigė savo darbą jau šiais metais. Nors baigė ir pagal esamą Lietuvos įstatymą, tame įstatyme buvo netikslumas. (...) Dabar mūsų įstatymas jau pataisytas“, – aiškino V.Landsbergis.
Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas rengia pranešimo projektą, ar Lietuvos etikos sargai neviršijo įgaliojimų nepagarbiomis pavadinę Lietuvos lenkų rinkimų akcijai vadovaujančio europarlamentaro kalbas apie Lietuvos lenkų padėtį.
Viešai skelbiamoje darbotvarkėje nurodoma, kad klausimu dėl „Prašymo apginti parlamento nario Valdemaro Tomaševskio imunitetą“ turėtų prasidėti liepos 5-osios Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre.
Pats V.Tomaševskis anksčiau yra sakęs, jog tiki, kad dėl susidariusios situacijos EP priims rezoliuciją.
VTEK sausio 21-ąją dieną nutarimu paskelbė, kad V.Tomaševskio „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“.
Prieš keletą mėnesių dėl šios išvados gavęs V.Tomaševskio skundą, Europos Parlamento pirmininkas Jerzis Buzekas nukreipė jį į Teisės reikalų komitetą.
Ginčas dėl šio VTEK sprendimo tęsiasi ir Lietuvos teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės 14 dieną panaikino komisijos sprendimą ir paskelbė, kad VTEK nėra kompetentinga atlikti tyrimą dėl asmens, esančio Europos Parlamento (EP) nariu.
Etikos sargai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
V.Tomaševskis sako manąs, kad teismo sprendimai nedarys įtakos planuojamai Europos Parlamento reakcijai.
VTEK daug aistrų keliantį pareiškimą sausio mėnesį priėmė reaguodama į Sąjūdžio kreipimąsi. Organizacijos vardu išplatintą kreipimąsi pasirašiusiam konservatoriui parlamentarui Rytui Kupčinskui užkliuvo V.Tomaševskio teiginiai per susitikimą su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso, taip pat Lenkijos europarlamentarų laiškas Europos Parlamento vadovui J.Buzekui.
Pernai rugsėjį V.Tomaševskis J.M.Barosso klausė, ar jam žinoma, kad tautinių mažumų teisės Lietuvoje regresuoja, o lenkų mažuma Lietuvoje diskriminuojama. V.Tomaševkis ne kartą yra sakęs, esą lenkų mažuma Lietuvoja yra diskriminuojama, nors Lietuvos vadovai tvirtina, kad tokie priekaištai yra nepagrįsti.
Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių. Tai didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje.
