Taip pat ataskaitoje pristatyta geroji Lietuvos patirtis, kurios nėra kitose šalyse:
-
bendrojo lavinimo mokyklų, kurias lanko romų vaikai, tinklo įkūrimas;
-
seminarai apie lytiškumą ir ankstyvųjų santuokų prevenciją romų mergaitėms ir berniukams;
-
Kirtimų gyvenvietės išskaidymas suteikiant socialinį būstą arba kompensuojant būsto nuomos mokestį.
Ataskaitoje pažymima, kad didžiausia Lietuvos pažanga įvyko romų švietimo srityje, sukūrus švietimo tinklą, į kurį įtrauktos Vilniaus Naujininkų mokykla, Vilniaus Saulėtekio mokykla-daugiafunkcis centras, Kybartų Saulės progimnazija, Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapalionio gimnazija. Didžiausias pasiekimas darbo rinkoje – sėkmingas projekto „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ įgyvendinimas, kuriame dalyvavo per 300 žmonių. Be kita ko, ataskaitoje pabrėžiamas Kirtimų gyvenvietės problemos sprendimas 2017 m. Nurodoma, kad visos romų šeimos, auginančios penkis ir daugiau vaikų gavo naujus nuomojamus būstus mieste, 7 šeimos gavo socialinį būstą, 14 šeimų gavo kompensacijas už būsto nuomą. Taip pat pabrėžiama Lietuvos pažanga saugant romų kultūrą ir istoriją, organizuojant konferencijas ir kitus renginius, leidžiant knygas apie Romų Holokaustą.
Šiuo metu Europos Komisija rengia naują ES strategiją dėl romų integracijos nuo 2021 m. Pirmas susitikimas su nevyriausybinių organizacijų ir valstybių atstovais planuojamas spalio pabaigoje.
2019 m. Europos Komisija Lietuvos romų integracijos projekto tęsimui skyrė 65 tūkst. eurų. Romai sudaro didžiausią Europos etninę mažumą. Daugiau nei 6 milijonai romų gyvena Europos Sąjungoje, dauguma jų turi ES pilietybę. 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų tautybės žmonių. 81 proc. romų gyveno miestuose, 19 proc. – kaimo vietovėse. Daugiausia romų gyveno Vilniaus (38 proc.), Kauno (23 proc.), Šiaulių (11 proc.), Marijampolės (10 proc.) ir Panevėžio (7 proc.) apskrityse.
